Auginu penkis vaikus, todėl labai gerai žinau, su kuo šiomis dienomis susiduria motinos. Manau, svarbu drąsinti jas kiekvienu įmanomu būdu. Šiandien motinos gyvena puolamos painiavą jų mintyse keliančių įvairių idėjų apie jų vaidmenį šeimoje ir pasaulyje. Dabartinė mūsų visuomenė stumia moteris siekti karjeros darbovietėse ir nesitenkinti kilniu motinystės pašaukimu. Mums sakoma, kad mūsų vertė matuojama darbo užmokesčio dydžiu. Aiškinama, kad motinystė yra „tik“ sauskelnių keitimas, skalbinių skalbimas ir kitų nesvarbių kasdienių buities užduočių vykdymas. Tačiau mes žinome, kad mūsų, motinų, atliekamos užduotys yra meilės veiksmai, leidžiantys šeimai išlikti kartu, išlaikyti ją artimoje bendrystėje ir taikoje.
Šie meilės veiksmai − tai Dievo naudojama priemonė mūsų šeimoms pašventinti. Tvirtai tikiu, kad vaikai − tai brangiausias mūsų turtas. Jiems reikia, jie nusipelno besąlygiškos mūsų meilės, vadovavimo ir artumo. Nors ir žinau, kad negailestingai kaupiasi sąskaitos ir kartais sunku galą sudurti su galu, vis tiek manau, kad būti su savo mažaisiais yra viena svarbiausių mūsų, motinų, pareigų. Spręsdamos, ar likti namuose, ar eiti į darbą (o jei eiti, tai kada būtų tinkamiausia), visų pirma turėtume pagalvoti apie šią svarbiausią savo pareigą. Motinos meilė, atsidavimas ir buvimas su kūdikiu yra nepakeičiama jo gyvenimo dalis.
Jei įmanoma, kuo ilgiau likime namuose, kad turėtume laiko ir jėgų tinkamai auginti savo mažuosius. Šį svarbų klausimą dera apsvarstyti iš anksto, kad būtų galima atitinkamai planuoti savo gyvenimą. Kai kurioms motinoms gal atrodo, kad geriau išeiti į pasaulį, kuriame jų laukia didesnis pasitenkinimas − jos bus giriamos ir drąsinamos bendradarbių bei darbdavių, − nei likti namuose ir nesulaukti pagyrimo už gerai atliktus namų ruošos darbus. Kartais tenka aukotis − atsisakyti kitų vertingų užsiėmimų ar juos atidėti, kad galėtume visą dėmesį skirti vaikams ir šeimai. Tačiau turime prisiminti, kad daugelis aukų, kurios būtinos atsiduodant vaikams, motinystės audinyje pinasi su nuostabiu jų auginimo atpildu.
Neatrodo, kad motinos darbas namuose kada nors pateks į pirmuosius laikraščių puslapius. Tačiau dėl nepaprastos meilės, su kuria motina atlieka paprastus kasdienius savo darbus, jos vaidmuo tampa vertingas ir stulbinamas! Melskimės, kad šis nuostabus vaidmuo būtų pripažintas dėl nepakeičiamos jo vertės ir per jį pasireiškiančios Dievo kūrybos.
Ištrauka iš knygos: Donna-Marie Cooper O’Boyle. Laukimo malonė. – Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2013.
Dovanojame Jums, mielosios MAMOS, prasmingų pal. popiežiaus Jono Pauliaus II ir pal. Motinos Teresės iš Kalkutos įžvalgų apie motinystės bei santuokos STEBUKLĄ ir galią.
Moters moralinė jėga ir jos dvasinė galia sustiprina supratimą, jog Dievas ypatingu būdu patikėjo jai žmogų, žmogiškąją būtybę. Žinoma, Dievas patiki kiekvieną žmogų visiems žmonėms ir kiekvienam atskirai. Tačiau tai ypatingu būdu liečia moterį – būtent dėl jos moteriškumo − ir nustato jos pašaukimą. Remiantis tokiu supratimu ir tuo, kas patikėta, moralinė moters jėga ir šiandien pasireiškia per daugybę Senojo Testamento, Kristaus laikų ir vėlesnių epochų moters paveikslų. Moteris yra stipri suprasdama tai, kas jai patikėta, stipri, nes Dievas jai patiki žmogų visada ir visur, netgi visuomeninės diskriminacijos sąlygomis. Toks sąmoningumas ir pagrindinis pašaukimas byloja moteriai apie kilnumą, kurį ji gauna iš paties Dievo, o tai ją daro stiprią ir kartu sustiprina jos pašaukimą. Tokiu būdu stipri moteris (žr. Pr 31, 10) tampa nepamainoma parama ir dvasinės jėgos šaltiniu tiems, kurie supranta didelę jos dvasinę energiją. Tokioms stiprioms moterims labai skolingos jų šeimos, o neretai ir ištisos tautos.
Pal. popiežius Jonas Paulius II
Nors abu jie yra savo vaiko tėvai, moters motinystei tenka ypatingas ir pats sunkiausias šios bendros tėvystės vaidmuo. Tėvystė priklauso abiem tėvams, tačiau moteryje ji išsipildo labiau, ypač iki gimdymo. Būtent moteris tiesiogiai „moka“ už šią bendrą užsimezgusią gyvybę, kuriai tiesiogine prasme atiduoda savo kūno ir sielos energiją. Todėl būtina, kad vyras gerai suvoktų ypatingą savo skolą moteriai bendroje jų tėvystėje. Jokia moterų ir vyrų „lygių teisių“ programa nebus pagrįsta, jei joje nebus atsižvelgta į šį faktą.
Pal. popiežius Jonas Paulius II
Brangūs tėvai ir motinos, tikėkite savo pašaukimu, tuo gražiu santuokos ir tėvystės pašaukimu, kurį jums suteikė Dievas. Tikėkite, kad Dievas yra su jumis, nes visa tėvystė danguje ir žemėje savo vardą gauna iš Jo. Nemanykite, kad kas nors kita, ką darysite šiame gyvenime, yra svarbiau, nei būti geru krikščioniu tėvu ir motina.
Pal. popiežius Jonas Paulius II
Kokią Gerąją Naujieną atnešė Kristus? Kad Dievas yra Meilė. Kad Dievas mus myli. Dievas mus sukūrė, kad mylėtume ir būtume mylimi. Nesame tik skaičius pasaulyje. Štai kodėl taip nuostabu suvokti būsimo vaikelio buvimą, Dievo dovaną. Didžiausia Dievo dovana šeimai yra vaikas, nes jis yra meilės vaisius. Ir nuostabu galvoti: „Dievas sukūrė vaiką, sukūrė mane ir štai tą vargšą žmogų gatvėje. Alkaną žmogų, tą nuogą žmogų, Jis sukūrė pagal savo paveikslą, kad jis mylėtų ir būtų mylimas, būtų ne vien skaičius.“ Šventajame Rašte skaitome, kad Dievas sako: „Net jeigu ji [motina savo vaiką] ir užmirštų, aš tavęs niekad neužmiršiu. Štai! Įrėžiau tavo vardą savo rankos delne. Esi man brangus. Pašaukiau tave vardu.“ Štai kodėl ką tik gimusiam kūdikiui duodame vardą. Vardą, kuriuo Dievas pašaukė jį iš amžinybės mylėti ir būti mylimam.
Pal. Motina Teresė iš Kalkutos
Šeima savo narių gyvenime nuo gimimo iki mirties vaidina ypatingą vaidmenį. Tai tikroji „gyvybės šventovė: vieta, kurioje gyvybė – Dievo dovana – susilaukia deramo sutikimo, apsaugoma nuo daugelio aplinkinių pavojų ir gali vystytis pagal tai, kas reikalinga autentiškam žmogaus augimui“. Iš to kyla lemiamas ir nepakeičiamas šeimos vaidmuo kuriant gyvybės kultūrą.
Pal. popiežius Jonas Paulius II
Džiaugsmas nepriklauso nuo temperamento. Tarnaujant Dievui ir sieloms, sunku visada būti pilnam džiaugsmo − būtent todėl turėtume stengtis jį puoselėti savo širdyse. Džiaugsmas yra malda, džiaugsmas yra jėga. Džiaugsmas yra meilė. Džiaugsmas yra meilės tinklas, kuriuo gaudome sielas. Dievas myli linksmą davėją. Daugiausia duoda ta, kuri duoda su džiaugsmu. Jei darbe [palaimintoji kalba apie Dievo Meilės Misionierių seserų darbą, tačiau jos žodžius galime prisitaikyti savo gyvenime] patiriamus sunkumus − kaip ir visa kita – priimame su džiaugsmu, plačia šypsena, sielos mato mūsų gerus darbus ir šlovina Tėvą. Geriausias būdas parodyti savo dėkingumą − viską priimti su džiaugsmu. Džiugesio pilna širdis yra normalus meile degančios širdies rezultatas.
Pal. Motina Teresė iš Kalkutos
Moteris yra stipri suprasdama tai, kas jai patikėta, stipri, nes Dievas jai patiki žmogų visada ir visur, netgi visuomeninės diskriminacijos sąlygomis. Toks sąmoningumas ir pagrindinis pašaukimas byloja moteriai apie kilnumą, kurį ji gauna iš paties Dievo, o tai ją daro stiprią ir kartu sustiprina jos pašaukimą. Tokiu būdu stipri moteris (žr. Pr 31, 10) tampa nepamainoma parama ir dvasinės jėgos šaltiniu tiems, kurie supranta didelę jos dvasinę energiją. Tokioms stiprioms moterims labai skolingos jų šeimos, o neretai ir ištisos tautos.
Pal. popiežius Jonas Paulius II
Visi žinome tas šiuolaikines tendencijas, kurios akivaizdžiai kelia pavojų šeimos stabilumui, o gal net pačiam jos egzistavimui – tai individo patogumo iškėlimas virš šeimos kaip pagrindinio bendruomeninio visuomenės vieneto gerovės, didėjantis ištuokų skaičius, atlaidus požiūris į seksualinį palaidumą ir mintis, kad kitos santykių rūšys gali pakeisti santuoką ir šeimą. Mes tiesiog negalime pritarti šiuolaikiniam perdėto patogumų ir malonumų siekiui, būdami krikščionys turime paisyti šv. Pauliaus raginimo: „Nesekite šiuo pasauliu“ (Rom 12, 2). Privalome suvokti, kad stengdamiesi įveikti neigiamą šiuolaikinės visuomenės įtaką vienijamės su Viešpačiu Kristumi, savo kančia ir mirtimi atpirkusiu pasaulį.
