Dirbtiniai dažikliai turi gydomųjų savybių

JAV moks­li­nin­kai mano, jog kai ku­rie dažikliai ga­li būti nau­din­gi, nes blo­kuo­ja kan­ce­ro­ge­nus.

Tok­si­ko­logė Geil Or­ner at­li­ko neįpras­tą ban­dy­mą. Į vai­vo­rykšti­nių upėta­kių mais­tą ji pridėjo kan­ce­ro­ge­no af­la­tok­si­no ir dažik­lių E129 (alu­ra rau­do­na­sis) bei E132 (in­di­go­kar­mi­nas). Kas mėnesį vie­na grupė žuvų bu­vo šeria­ma mais­tu su kan­ce­ro­ge­nais ir dažik­liais, ki­ta – tik su kan­ce­ro­ge­nais.

Po 9 mėne­si­ų tok­si­ko­logė nu­statė, kad upėta­kiams, šer­tiems kan­ce­ro­genų ir dažik­lių pa­pil­dy­tu mais­tu, 50 proc. mažiau bu­vo ap­tik­ta pik­ty­bi­nių ke­penų na­vikų, ne­gu toms žuvims, ku­rios ėdė tik kan­ce­ro­ge­nais pa­pil­dy­tą mais­tą.

„Galbūt mais­to dažik­liai nėra jau to­kie pa­vo­jin­gi”, – teigė G.Op­ner. Tie­sa, toks­li­ko­logė pabrėžė, kad tai vi­sai ne­reiškia, jog da­bar reikėtų be sai­ko val­gy­ti dažytų sal­dai­nių ar ger­ti spal­votų vais­van­de­nių. Pir­miau­sia reikia nu­sta­ty­ti, kaip kan­ce­ro­ge­nai ir dažik­liai vei­kia or­ga­niz­mą, o tam rei­ka­lin­gi pa­pil­do­mi ty­ri­mai.