Įvairūs su kaulų ir raumenų sistema susiję sveikatos sutrikimai yra viena iš svarbiausių sveikatos problemų darbe, su kuria susiduria visų Europos Sąjungos šalių narių dirbantieji. Kaip išlikti sveikam darbe? Kas už tai atsakingas?
Europos mastu
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, beveik 24 proc. ES valstybių narių darbuotojų kenčia nugaros skausmus, o 22 proc. – raumenų skausmus. Iš kur jie atsiranda? „Apie 62 proc. darbuotojų ketvirtadalį ar daugiau darbo laiko atlieka kartotinus rankų arba plaštakų judesius, 46 proc. dirba nepatogioje padėtyje jausdami nugaros skausmus, o 35 proc. nešioja arba kilnoja sunkius krovinius, – aiškina Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyriaus vedėja Kristina Kaveckaitė. – Lietuvoje kaulų ir raumenų ligos šiuo metu taip pat yra viena iš aktualiausių problemų. Vis dažniau nustatomos kaulų ir raumenų sistemos profesinės ligos, dėl kurių darbuotojai praranda darbingumą arba tampa neįgaliaisiais. Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, bendroje profesinių ligų struktūroje profesiniai kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai 2004 m. sudarė 29,9 proc., 2005 m. – 42,2 proc., o 2006 – net 44,3 proc.”
Pasak ekspertės, profesinės stuburo ligos – tai ligos, sukeltos kenksmingų darbo aplinkos veiksnių: labai įtempto fizinio darbo su dideliu krūviu rankoms, kojoms ir liemeniui. „Tikimybei pažeisti darbo procese stuburą priskiriamas ir ilgalaikis mechaninis traumavimas – nuolatinis vibracijos poveikis, – sako K. Kaveckaitė. – Mobiliųjų mašinų operatoriai ir vairuotojai dažnai skundžiasi nugaros skausmais, kuriuos išprovokuoja vairavimas netinkamai sureguliuotoje sėdynėje daug metų kratantis dėl kelio nelygumų.”
Darbdavio kompetencija
Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis reglamentuoti „Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimuose tvarkant krovinius rankomis”. „Šiuose reikalavimuose nurodytos darbdavių pareigos, rekomendacijos kaip sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, kaip darbdavys turi imtis reikiamų organizacinių veiksmų arba naudoti tinkamas priemones, ypač mechaninius įrenginius, kad darbuotojams nereikėtų tvarkyti krovinių rankomis”, – sako K.Kaveckaitė.
Kas yra krovinių tvarkymas rankomis? Tai bet koks krovinio gabenimas ar laikymas, kai vienas ar daugiau darbuotojų kelia, leidžia žemyn, stumia, traukia, neša ar judina krovinį, kuris dėl jo savybių ar nepalankių ergonominių sąlygų kelia riziką darbuotojams, ypač – riziką susižeisti nugarą. „Tikimybė susižeisti nugarą padidėja, kai krovinys yra pernelyg sunkus ar pernelyg didelis, griozdiškas ar nepatogus paimti, dėl to daiktas gali išslysti, o tai gali būti nelaimingo atsitikimo priežastimi, – sako K.Kaveckaitė. – Krovinys gali būti nestabilus arba jo turinys gali judėti, dėl to nevienodai apkraunami raumenys ir atsiranda nuovargis. Jeigu krovinio svorio centras nėra ties darbuotojo juosmeniu, ar krovinys padėtas taip, kad jį reikia laikyti arba juo manipuliuoti per atstumą nuo liemens, liemenį lenkti arba sukti, tai gali sukelti sveikatos sutrikimų. Be to, dėl savo matmenų ir (arba) konsistencijos krovinys gali sužeisti darbuotojus, ypač su juo susidūrus.”
Svarbiausia – darbuotojas
Žinoma, būtina reikalauti, kad darbdavys mažintų nelaimingų atsitikimų riziką darbe, kuo daugiau darbuotojų naudotųsi moderniais įrenginiais, tačiau ar to pakanka? „Žinoma, ne”, – sako ekspertė. Anot jos, kurdami naujas darbo vietas ir naujus produktus darbdaviai neatsižvelgia į pagrindinius tris žmogiškuosius faktorius: žmonės yra skirtingi, žmonių galimybės yra ribotos ir žmonių reakcija nenuspėjama. „Visi žinome, kad žmonės skiriasi ūgiu, svoriu, apimtimi, tačiau darbo vietos kuriamos tokios, kad „tiktų visiems”, – sako K.Kaveckaitė. – Iš tiesų tokios darbo vietos tinka tiktai nedidelei grupei žmonių, kiti priversti dirbti netinkamiausiomis darbo sąlygomis. Fiziniu lygmeniu vien dėl žmogaus ūgio, nepaisant kitų pavienių individų skirtumų, būtini specifiniai pritaikymai. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Tačiau tokios išvados ateina ne su pelno siekimu, o su sąmoningumo augimu. Darbdavys turi suvokti, kad brangiausia, ką jis turi yra jo darbuotojas, o darbuotojas turi būti pakankamai brandus reikalauti iš darbdavio saugios darbo vietos.”
Sveikas visur ir visada
Daug kas priklauso ne vien nuo mūsų darbdavių, bet ir nuo mūsų pačių. „Privalome rūpintis savimi, nes tik tokiu būdu išliksime sveiki ir darbe, ir po jo, – pataria masažuotoja Zita Dragūnienė. – Nepriklausomai nuo to, kokį darbą dirbate – fizinį ar protinį – nepervarkite. Bent kelis kartus per dieną darykite pertraukas, kurių metu pavaikščiokite, atsipalaiduokite, padarykite keletą tempimo pratimų. Tuo atveju, jeigu tenka daug laiko praleisti prie kompiuterio, pasirūpinkite ne vien pertraukėlėmis, bet pirmiausia prisiminkite, jog turite taisyklingai sėdėti. Kojos turi stačiu kampu tvirtai remtis į grindis, liemuo ir dubuo – tvirtai prispausti prie kėdės atlošo. Jei sėdėsite kitaip, nugaros skausmų išvengti paprasčiausiai nepavyks.”
Pasak ekspertės, itin svarbu dažnai kaitalioti kūno padėtį. „Nereikėtų ilgai sėdėti ar stovėti, – sako Z.Dragūnienė. – Nuo ilgo buvimo vienoje pozoje kūne atsiranda įtampų, kurios su laiku virsta skauduliais. Akivaizdu, jog nuo jų geriau apsisaugoti nei gydytis.”
Kaip dar galime padėti pavargusiai nugarai ir skaudantiems sąnariams? „Lankykite baseiną. Vanduo ramina skausmus, padeda atsipalaiduoti. Nevenkite ir pirčių ar karštų aromaterapinių vonių. Beje, pastarosiose būkite ne ilgiau nei 15 min. Taip pat jūsų organizmas bus dėkingas, jei kartais jį palepinsite kontrastiniu dušu. Tiesa, srovė neturi būti didelė. Ja švelniai nuo pirštų galiukų kilkite aukštyn, tada leiskitės žemyn. Tai padės ne tik atsipalaiduoti, bet ir apsaugos nuo celiulito”, – pataria specialistė.
Labai svarbu ir patogi avalynė. „Daug vaikščiokite pėsčiomis, mankštinkitės, bet jokiu būdu nepadauginkite. Ir čia svarbu jausti saiką, – pataria ekspertė. – O svarbiausia – mylėkite save ir įsiklausykite į tai, ką sako jūsų organizmas bei nekankinkite jo be reikalo.”
