Naujausias antidietos fronto narys Geoffrey Cannonas teigia, kad visos dietos yra neefektyvios ir padeda svorį ne mesti, o priaugti. TimesOnline rašo: knygų apie dietas yra tiek daug, kad knygynuose kuriasi atskiri skyriai, skirti vien literatūrai apie svorio metimo strategijas. Nepaisant akivaizdžios šių leidinių gausos, dietos pramonė iš tikrųjų kenčia nuo pirmųjų kontrrevoliucijos smūgių. Viskas prasidėjo, kai buvo išleistos pirmosios knygos („Rethinking Thin” ir „The Diet Delusion”), kvestionuojančios dietos efektyvumą kaip būdą mesti svorį. Dabar atsirado knyga, kurios pavadinimas dar tiesiau konstatuoja šią naują tiesą: „Dieta storina” („Dieting Makes You Fat”).
Cannono pagrindinė mintis yra paprasta: evoliuciškai susiklostė, kad kūnas neatskiria „bado” nuo „dietos”. Mes esame užprogramuoti reaguoti į maisto trūkumą saugodami riebalus, o ne juos degindami. „Kuo dažniau išgyvename nevalgymo periodus, tuo labiau kūnas įpranta ieškoti maisto, sulėtinti gyvybines funkcijas ir taupyti riebalus”, – sako Cannonas.
Besilaikantiems dietos ši žinia gali pasirodyti šokiruojanti: kalorijų ribojimas yra bene blogiausias būdas prarasti nepageidaujamą svorį. Iš tikrųjų, jeigu nori atsikratyti riebalų, reikia būti fiziškai aktyviam. Tokiu būdu kūnas įpranta gaminti liesus audinius, kurie žymiai efektyvesni negu riebalai. Fiziškai aktyvi gyvensena leidžia žmogui pasimėgauti įvairesne mityba – galima sau leisti net kąsnį pyrago.
Viena didžiausių klaidų, kurią daro net gydytojai, yra įsitikinimas, kad fizinio aktyvumo kiekis turi būti labai didelis, pavyzdžiui, dvi valandos sieninio sudegina pusrytinio pyragaičio kalorijas. Ši prielaida kyla vadovaujantis energijos pusiausvyros palaikymo logika. Tai yra klaidingas požiūris, kadangi Stanfordo universiteto mokslininkai atrado, kad fiziškai aktyvių asmenų kūnai sudegina didžiąją dalį kalorijų pertekliaus ramybės, o ne aktyvumo metu. Nejudrūs individai dienos metu sudegina netgi 500–700 kalorijų mažiau negu aktyvieji.
Cannonas savo samprotavimus grindžia ir asmenine patirtimi: visa gyvenimą kovojęs su antsvoriu ir dietomis, jis pagaliau jo atsikratė pradėjęs reguliariai bėgioti. Tyrimai Kalifornijos universitete patvirtino jo požiūrį. Šių tyrimų vadovė Traci Mann teigia: „Iš pradžių galima atsikratyti 5–10 proc. savo svorio beveik bet kurią dietą. Bet nustojus laikytis dietos grįžta prarastas svoris ir net priauga.” Spėjama, kad po dietos išlaikyti nekintantį svorį pavyksta tik 5 proc. žmonių. „Žmonės daro klaidą vertindami dietos efektyvumą pagal rezultatus, gautus ką tik nutraukus dietą”, – tvirtina Cannnonas.
Kai žmonės abejoja ir klausia „jeigu visa tai tiesa, kodėl aš anksčiau apie tai neišgirdau?”, knygos autorius atsako klausimu „o kas suinteresuotas, kad jūs žinotumėte?” Dietos industrija tikrai nenori, kad visi tai žinotų, juk jų pardavimas priklauso nuo įpročio kartoti: „Jei dieta neveiksminga, tai tavo kaltė, vadinasi, dietą reikia keisti.” Cannonas siūlo keisti supratimą: didžioji dalis kūno veiklos nepriklauso nuo mūsų valios, tad knygų pirkimas apie dietas tikrai nepadės.
Ši mintis daugeliui žmonių nėra labai patraukli, todėl ji sunkiai prigyja, o dietos imperijos šūkiai – priešingai. Iš tikrųjų atsikratyti X kg per X laiką valgant tik X – taip pat realistiška kaip „e. pašto „spamas”, teigiantis, kad laimėjai penkis milijonus dolerių arba kad gali mėgautis daugybe orgazmų amžiams”, – teigia Cannonas, kurio knygą apžvelgė TimesOnline.
