Dietologas Edvardas Grišinas: „Kai prieš tave sėdi geras žmogus, net prastesnis patiekalas tampa skanus”
Kai senjorai gydytojo dietologo Edvardo Grišino klausia, ką jiems valgyti, kad amžėjantis kūnas gautų kuo daugiau naudingų medžiagų, jis visada primena: svarbiau ne kiekybė, o kokybė. „Senjorų krepšelyje neturėtų trūkti kiaušinių, žuvies, varškės, kruopų, daržovių ir riešutų, bet svarbiausias ilgaamžiškumo ingredientas yra bendras stalas ir kompanija”, – sako gydytojas.
Natūralu, kad bėgant laikui mūsų organizmas keičiasi – lėtėja virškinimas, sunkiau įsisavinamos maisto medžiagos. Štai kodėl tinkamai rinktis produktus senjorams tampa dar svarbiau. Pasak „Maximos“ funkcinės mitybos partnerio, gydytojodietologo Edvardo Grišino, senjorų mityboje ypač reikėtų nepamiršti baltymų, gerųjų riebalų, vietinių ir sezoninių produktų. Į šaldytuvą turėtų patekti kiaušiniai, žuvis, liesa mėsa, varškė, rauginti pieno gaminiai, taip pat – kruopos, daržovės, uogos ir riešutai.
„Senjorų savaitės“ partnerio, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Snieguolė Valiaugaitė pastebi, kaip kasdien auga pirkėjų sąmoningumas renkantis sveikatai palankius maisto produktus. Pirkėjams aktualu ne tik prekės sudėtis, bet ir maistinės savybės.
„Mūsų pirkėjų pasirinkimai vis dažniau atitinka gydytojo dietologo Edvardo Grišino rekomendacijas – senjorų krepšeliuose dažnai galima rasti pieną, sviestą, rauginto pieno gaminius, taip pat įvairias kruopas. Tačiau matome, kad senjorai mėgsta ir pasmaližiauti – itin populiarūs varškės sūreliai, o norintiems maitintis sveikiau, šiuos sūrelius nesunkiai galima pakeisti ir sveikesnėmis alternatyvomis, kuriose yra mažiau cukraus, daugiau baltymų. Mes, savo ruožtu, visada stengiamės užtikrinti platų asortimentą, kad kiekvienas pirkėjas galėtų apsipirkti pagal savo poreikius“, – teigia S. Valiaugaitė.
Gydytojas dietologas E. Grišinas atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbus ir pats valgymo būdas: mažesnės, bet dažnesnės porcijos, kokybiški, kuo arčiau mūsų užauginti produktai bei socialinis valgymo džiaugsmas, kuris, anot specialisto, yra tikrasis „skanaus gyvenimo receptas“ vyresniame amžiuje.
Yra skirtingų nuomonių: vieni sako, kad su amžiumi apetitas didėja, kiti – kad mažėja. Ar amžius daro įtaką mūsų mitybos įpročiams?
Niekada nebus vieno atsakymo, galime tik stebėti tam tikras tendencijas. Ne apetitas kinta, keičiasi medžiagų įsisavinimas. Svarbus ir antras aspektas – kaip tos medžiagos veikia mūsų kūną. Palyginčiau su automobiliu: kuo jis senesnis, tuo lėčiau važiuoja ir dažniau genda. Tas pats ir su žmogumi – nepaisant, kokia mityba, gebėjimas virškinti pamažu silpsta, taigi pradedame rinktis produktus, kurie mums tinka, o kai kurių ir visai atsisakome.
Egzistuoja ir ekonominis aspektas. Vyresni žmonės dažnai renkasi lengviau ruošiamą, lengviau virškinamą maistą, tačiau ne kiekvienas senjoras sau gali leisti kokybiškų, sveikesnių ekologinių produktų.
O jei žmogus planuoja taip: valgysiu mažiau, bet rinksiuosi geresnį, sveikesnį maistą? Ar toks požiūris visada teisingas?
Teisinga yra suprasti ir pažinti savo kūną. Klaidinga manyti, kad kuo esi jaunesnis, tuo daugiau gali sirgti, juk iš visų ligų vėliau išaugsi. Tyrimai rodo priešingai: kuo daugiau ligų jaunystėje, tuo didesnė jų rizika ir vyresniame amžiuje.
Sendamas kūnas ima byrėti. Todėl svarbu rinktis maistą, kuris jam duotų daugiausia naudos.
Baltymai yra viena iš svarbiausių maisto medžiagų, tačiau nepakankamai juos įvertiname, o būtent baltymai galėtų išspręsti daugelį problemų, su kuriomis susiduria senjorai.
Vyresniame amžiuje raumeninis audinys išlieka toks pats, tačiau jautrumas baltymams mažėja – kartais jų reikia daugiau, kad gautume tą patį rezultatą.
Gyvūninės kilmės produktuose – mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose yra ne tik baltymų, bet ir geležies, cinko, cholino, kreatino, medžiagų, itin svarbių ne tik raumenims, bet ir centrinei nervų sistemai.
Vertėtų prisiminti ir apie antiuždegiminį poveikį, čia svarbūs augalinės kilmės riebalai: aliejus, avokadai, sėklos, riešutai. Kai kurie žmonės riešutų ir sėklų privengia, nes nėra įpratę jų vartoti arba sunkiau virškina, tačiau faktas, kad gerieji riebalai turėtų būti šalia baltymų, kai kalbame apie bendrą sveikatą vyresniame amžiuje.
Kad ir apie kokį amžiaus tarpsnį kalbėčiau, taisyklė netiks visiems, tačiau pagal svarbą produktus išrikiuočiau taip: kiaušiniai, paukštiena arba balta žuvis, trečioje vietoje – pieno produkcija: varškė, varškės sūriai, rūgpienis, pasukos.
Labiausiai maistinėmis medžiagomis prisotintas produktas nebūtinai turi būti vartojamas dideliais kiekiais, kur kas svarbiau jo kokybė ir kilmė. Kuo arčiau mūsų užaugintas ar pagamintas produktas, tuo jis vertingesnis. Ir tikrai, žiemą valgomos raugintos sezoninės daržovės yra kurs kas vertingesnės nei žalių daržovių įvairovė žiemą.
Kokie produktai, jūsų nuomone, senjorų turėtų būti vartojami atsargiau?
Pirmiausia – riebalai. Jų perteklius lengvai atsiranda ir jei žmogus nėra itin judrus, perteklinis riebalų kiekis organizme greitai virsta papildomais kilogramais bei rizika sveikatai. Tačiau tinkami riebalai – riešutai, sėklos, augalinis aliejus – yra būtini. Ir jų užtenka visai nedaug – vos saujos riešutų ar gero aliejaus šaukšto per dieną.
Dar vienas svarbus produktas – subproduktai. Tinkamai paruoštos kepenėlės ar širdelės gali būti pigus, bet labai maistingas pasirinkimas, turintis daug geležies, vitaminų, kokybiškų baltymų. Tik nereikėtų jų skaninti riebia grietinėle ar didžiuliu kiekiu bulvių košės.
Pakalbėkime apie bulves. Jos – gana pigus, bet ar tinkamas maistas?
Nemanau, kad turime jų bijoti, kaip ir visų kitų pigių ir itin paprastų produktų. Pažiūrėkite į Japonijos Okinavos regioną, kur gyvena daugiausia šimtamečių. Spėkite, kas šiame regione iki 1980 metų buvo vienas svarbiausių kalorijų šaltinių? Bulvės! Jos pragyveno visus cunamius ir taifūnus. Taigi, kai žvelgiame į šimtamečių populiaciją, gal ne viskas taip komplikuota, kaip atrodo? Kalbame tik apie mitybą, tačiau papildomus metus jiems duoda ne tai, kad jie atsisako kiaulienos, ilgaamžių kultūroje ne mažiau už maistą svarbu fizinė veikla. Ir Sardinijoje, ir Okinavoje žmonės gyvena aukštikalnėse, kuo aukščiau – tuo daugiau metų. Esu tikras, kad mūsų mitybos tradicijoje, patiekale ir produkte yra svarbu saikas ir kultūra, kuri mums tuos produktus pateikia. Maistas turi aiškią funkciją aprūpinti mūsų kūną maisto medžiagomis, raginu žmones tai suprasti.
Kokie nedideli užkandžiai tiktų vyresniems žmonėms, kurie nenori gaminti ar neturi apetito?
Su amžiumi mažėja skrandžio rūgštingumas, baltymai sunkiau virškinami, maistas ilgiau užsibūna skrandyje, kartais krenta apetitas. Tokiu atveju padeda, jei valgome dažniau bet mažiau. Išeitis gali būti visai paprasta – stiklinė rūgpienio ar kefyro su maltų linų sėmenų šaukštu.
Jeigu jūsų močiutė ar senelis paprašytų užpildyti šaldytuvą jiems tinkamiausiais produktais, kas jame atsirastų?
Būtinai – kiaušiniai, sezoninės uogos, gera jautiena, alyvuogių aliejus, sviestas, įvairios daržovės. Į spintelę pridėčiau kruopų.
Kokias kruopas rekomenduotumėte?
Grikius, perlines, soras, bolivinę balandą, lęšius, miežines kruopas. Jos gana pigios, bet maistingos. Kruopas galima praturtinti sėklomis, riešutais, aliejumi – tai pakeis skonį ir padidins maistinę vertę.
Ar egzistuoja mitai apie senjorų mitybą, kuriuos tikrai galima paneigti?
Vienas dažniausių – senjorams reikia mažiau valgyti. Bet tikrai ne visada. Klaidinga manyti, kad būtina atsisakyti pieno produktų, bet rauginti, jei tik organizmas toleruoja – labai tinka. Na, visi žinome, kad per didelis cukraus vartojimas kenkia sveikatai, saldumynai neturėtų tapti pagrindiniu energijos šaltiniu, bet gabalėlis pyrago su draugu senamiesčio kavinėje ar šokolado gabalėlis prie kavos su kaimyne – tikrai nieko blogo nepridarys.
Ar toks ir yra jūsų skanaus gyvenimo receptas senjorams?
Mano nuomone, svarbiausia – socialinė aplinka. Kai prieš tave sėdi geras žmogus, net prastesnis patiekalas tampa skanus. Šito galime pasimokyti iš šimtamečių kultūrų – jie neskaičiavo kalorijų, bet žinojo, kada ir su kuo valgo. Socialinis ryšys – vienas svarbiausių ilgaamžiškumo faktorių.
