Urinal

Didėjantis paslaugų skaičius vaistinėse didina ir vaistininko profesijos patrauklumą

Vaistinės

Apie tai, kad vaistininko profesijos svarba išaugo pandemijos laikotarpiu, buvo kalbėta jau ne kartą. Tačiau ateityje vaistininkų vaidmuo tik dar labiau stiprės – turint omenyje sparčiai senstančią visuomenę, augančias eiles pas gydytojus specialistus bei plečiantis paties farmacijos srities specialisto funkcijoms.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto prodekano prof. Valdo Jakšto, vaistininko profesija yra viena pagrindinių sveikatos srities profesijų. 

„Visuomenės aprūpinimas vaistais yra labai svarbus – tai dar labiau išryškėjo šiuo metu, kai susiduriame su medikamentų, ypač antibiotikų, trūkumu, dėl ko vaistininkams dažnai tenka ieškoti išeičių kuo galėtų pakeisti vartojamus vaistus. Vaistininko profesijos reikšmė ir svarba tradiciškai išryškėja kriziniu metu – pandemijos laikotarpiu, taip pat susidūrus su jau minėtu vaistų trūkumu“, – aiškina profesorius.

Auga profesijos prestižas

Kartais vaistininko profesija vis dar suvokiama kiek per siaurai, o pats vaistininkas laikomas tiesiog pardavėju – prie šio įvaizdžio prisidėjo vaistų pardavimai parduotuvėse bei degalinėse. Tačiau visuomenės nuomonė ima kisti, matant, kad vaistinėje gali sulaukti vis daugiau paslaugų. 

„Judame vakarietiškos modernios farmacinės sistemos link, kur vaistininkas nėra vien tik vaistų išdavėjas, o atlieka ir kitas svarbias funkcijas. Vaistininkas teikia farmacinę paslaugą, t. y. konsultuoja pacientą jį rūpimais klausimais, paaiškina apie vaistų suderinamumą ir jų vartojimą, vykdo vakcinaciją, gali pamatuoti temperatūrą, kraujospūdį bei deguonies lygį kraujyje. Ateityje šis sąrašas taps dar platesnis, o tai prisidės prie profesijos prestižo didinimo, visuomenės suvokimo, kad be vaistų išdavimo vaistininkas dar ir gamina vaistus, prižiūri jų vartojimą, taip pat bendradarbiauja su kitais specialistais tam, kad visuomenė būtų sveikesnė“, – akcentuoja prof. V. Jakštas.  

Kas laukia ateityje? 

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, planuojama, jog vaistininkai galės pratęsti ir vaistų receptus, o tam ne tik farmacijos specialistai turės įgyti naujų kompetencijų, bet ir vaistinės privalės pasiruošti technologiškai.  

„Jau šiandien galime stebėti, kaip keičiasi ir plečiasi vaistininkų funkcijos, technologiškai tobulėja vaistinės ir progresuoja šalies sveikatos sistema. Šį progresą skatina ir siekiamas vis glaudesnis bendravimas tarp vaistininko ir gydytojo, kas leistų pagerinti vaistų suvartojimo valdymą bei efektyviau valdyti lėtines ligas. Kur dar šalies opa tampanti eilių pas gydytojus problema – visa tai galėtų padėti suvaldyti artimesnis vaistininkų ir medikų bendradarbiavimas. Vaistininkai sako esantys pasiruošę palengvinti ir taip sunkų šeimos medicinos gydytojų darbą“, – sako ji.

LVA pirmininkė priduria, kad šiam tikslui pasiekti reikės vis daugiau farmacijos specialistų, kurių trūkumas juntamas jau ne vienerius metus.

„Šiandien Lietuvos vaistinėms trūksta bent kelių šimtų vaistininkų, o šios profesijos svarbai stiprėjant ir funkcijoms plečiantis, specialistų reikės dar daugiau. Tai turėtų tapti paskatinimu jauniems žmonėms rinktis šią studijų kryptį dėl didėjančio profesijos prestižo, perspektyvumo bei karjeros galimybių“, – komentuoja K. Nemaniūtė-Gagė.

LSMU Farmacijos fakulteto prodekanas, kalbėdamas apie ateities farmacijos iššūkius, sako, kad labiausiai jie bus susiję su technologijomis – reikės naujų mokslo spendimų, taip pat į pacientą orientuotų technologijų diegimo.  

„Ateityje vaistininkai turės prisitaikyti prie transformaciją patiriančios farmacinės aplinkos, kuri bus susijusi su inovacijų diegimu ir farmacinių paslaugų reorganizavimu. Individualizuotos medicinos produktai, pažangios vaistų technologijų sistemos jau atkeliauja į vaistines kartu su IT sprendimais. Visam tam vėlgi būtinas glaudus ryšys tarp vaistininkų ir gydytojų, todėl viena iš tikslinių patirčių, kurias skatiname studijuojant, yra bendradarbiavimas tarp skirtingas sveikatos mokslų programas studijuojančių studentų“, – atkreipia dėmesį prof. V. Jakštas. 

Daugiau kompetencijų vaistininkams 

Anot prof. V. Jakšto, jau dabar farmacijos studijų metu būsimieji farmacijos specialistai įgyja daug skirtingų žinių ir kompetencijų: jie studijuoja vaistų technologijas, farmakognoziją, vaistų chemiją, imunologiją, vidaus ligas, farmakologiją, ligų valdymą, socialinę farmaciją ir rinkodarą, didelis dėmesys skiriamas psichologijos ir profesinės komunikacijos studijoms, o taip pat ir farmacinės vadybos žinioms, mat vaistininko veikla yra labai plati.

„Įgijus sveikatos mokslų magistrą bei vaistininko profesinę kvalifikaciją, galima dirbti viešosiose ar gydymo įstaigų vaistinėse, didmeninėse vaistų prekybos ir tiekimo įmonėse, farmacijos pramonės įmonėse bei jų atstovybėse, farmacijos mokslinius tyrimus vykdančiose laboratorijose ir farmacijos mokslo paslaugas teikiančiose įmonėse, valstybinėse įstaigose, reguliuojančiose su farmacija siejamas veiklas, taip pat farmacijos specialistais ligoninėse“, – vardija jis. 

LSMU Farmacijos fakulteto prodekanas pažymi, kad universitetinės farmacijos studijos sieja mokslo žinias, praktinius gebėjimus bei priemones. Universitetai taip pat siekia paruošti specialistą ne šiandienos, bet ateities rinkai – tokį, kuris turės dar daugiau atsakomybių. 

„Orientuojamės ne tik į šiandien dirbantį specialistą, bet ir į tą, kuris dirbs po dešimties ir daugiau metų. Siekiame supažindinti studentus su mokslo ir technikos pažanga, įtraukti juos į mokslinę veiklą. Todėl negalime ignoruoti to, kas vyksta realiame gyvenime, turime atsižvelgti į tarptautinių ekspertų ir socialinių partnerių pastabas bei į tarptautines ir nacionalines farmacijos mokslo tendencijas. Praktiškai numatyti, ko reikės mūsų sveikatos sistemai po kelių dešimtmečių“, – teigia prof. V. Jakštas.

TAIP PAT SKAITYKITE