Nuo neatmenamų laikų Naujamiestyje veikusi vaistinė nuo praėjusių metų lapkričio 4 dienos uždaryta. Visas miestelis kalba, kad tai didžiulė problema, tačiau pelno besivaikantys farmacininkai žmonių bėdų linkę nepastebėti. Net palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje gulintiems ligoniams artimieji priversti vaistus vežioti iš Panevėžio.
Aludžių neuždaro
Ne vienas naujamiestietis galėtų pasakyti, kad jų Dievulis nebemyli. Neseniai gaisras suniokojo bažnyčią, o praėjusių metų lapkritį uždaryta ir vaistinė. Žmonės kalba, kad jiems belieka gerti, nes niekas nė vienos iš keturių parduotuvių ir dviejų aludžių uždaryti neketina. Anot gyventojų, situacija puikiai žinoma seniūnijai, Savivaldybei, rajono Savivaldybės Centrinei poliklinikai, tačiau su farmacininkais susikalbėti nepavyksta, nes neva vaistinės veikla tokiame miestelyje kaip Naujamiestis yra nuostolinga.
„Panevėžio balso” kalbinti naujamiestiečiai visi iki vieno tvirtino vaistinės labai pasigendantys ir prašė pagelbėti, kad ji vėl būtų atidaryta. Vyresnieji gyventojai tvirtino į vaistinę užsukdavę bent kartą į mėnesį, ar net dažniau. Anot naujamiestiečių, kol vaistai būdavo pigūs, žmonės dar sau leisdavo turėti šiokių tokių atsargų, tačiau tai ne cukrus, druska ar kruopos, kurių gali nusipirkti ilgesniam laikui. Be to, vaistai yra tokia prekė, kad niekada nežinai, ko ir kada verkiant prireiks.
Baisiau nei karo metu
Naujamiesčio seniūnijos seniūnas Antanas Katinas patvirtino dėl uždarytos vaistinės gaunantis nemažai gyventojų skundų, daug pastangų deda ligoninės vyriausioji gydytoja Nijolė Ulienė, tačiau verslininkai skaičiuoja pinigus bei teigia, kad nuostolingos vaistinės laikyti neapsimoka. Pensininkė Ona Kaminskienė sakė galinti pasirašyti nors penkiolika kartų, kad vaistinė būtų atidaryta. „Kur matyta, kad Krekenavoje dvi vaistinės, o Naujamiestyje nebeliko nė vienos, – piktinosi moteris. – Tokių nesąmonių net karo metu nebuvo. Štai, kokia ta nepriklausomybė ir dėmesys žmogui. Ką nors suskaudus ir prireikus kokios nors tabletės į Panevėžį neprivažinėsi. Aš, kaip pensininkė, turiu lengvatų, bet kitiems tenka mokėti visą kainą. Buvo šuo sudraskęs koją, gulėjau ligoninėje, o vaistus tekdavo vežti iš Panevėžio. Vyras susirgo plaučių uždegimu, pradėjo karščiuoti, tai kur gauti vaistų vidury nakties. Paskutinė vaistininkė buvo labai gera, bet ją į antrąjį Babiloną iškėlė.” O.Kaminskienė buvo įsitikinusi, kad labiau pasistengti dėl vaistinės atidarymo turėtų seniūnija, bendruomenė, ligoninė ir ambulatorija.
Nepasigaminsi
Daugiau kaip dešimt priėmimo pas gydytojus laukusių ar savo atžalas atvedusių naujamiestiečių ir aplinkinių kaimų gyventojų tvirtino, kad vaistinė Naujamiestyje būtina. Anot jų, dauguma gyventojų yra vyresni, todėl gyvenimo be vaistų nebeįsivaizduoja. Žmonės sakė ketinantys rinkti parašus, kreiptis į visas įmanomas institucijas, kad jie vietoje galėtų įsigyti nors pačių būtiniausių vaistų. Petras Ašakėnas pritarė, kad kitą kartą vaistai atsieina pigiau nei pati kelionė, o be jų dažnai neįmanoma išsiversti. „Pats juk nepradėsi gaminti”, – samprotavo vyriškis.
Patalpas tebešildo
Naujamiesčio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja N.Ulienė situaciją vadino tiesiog verksminga ir labai bloga. Anot jos, netgi po karo, kai Naujamiestyje nebuvo ne tik ligoninės, bet ir gydytojo, o tik felčeris, vaistinė buvo. N.Ulienė prisiminė, kad 1983 metais statant ambulatoriją prie statybų prisidėjo Farmacijos skyrius, todėl buvo įrengta vaistinė ir butas vaistininkei. Iki lapkričio veikusi šeimos vaistinė priklauso „Panfarma” grupei, o prasidėjus šildymo sezonui ligoninė buvo įspėta, kad vaistinė uždaroma.
N.Ulienė spėjo, kad vaistinė buvo uždaryta ne dėl šildymo, nes patalpos tebešildomos, o „Panfarma” už šildymą atsiskaito. Beje, visos iškabos apie vaistinę irgi liko.
Vairuotojas tampa tiekėju
N.Ulienės teigimu, vaistinė dirbdavo darbo dienomis nuo 9 iki 15 valandos ir joje apsipirkdavo ne tik gyventojai, bet ir ligoninės personalas. Kadangi ligoninė negauna pakankamai vaistų ir slaugos priemonių, patys ligoniai ar jų artimieji dalį švirkštų, sistemų, slaugos priemonių, vaistų privalo įsigyti patys.
Vyriausiosios gydytojos teigimu, daliai ligonių padeda artimieji, tačiau yra ir tokių, kurie neturi, kas jais pasirūpina. Todėl jau tapo tradicija, kad vairuotojas surenka receptus ir kasdien važiuoja apsipirkti į „Camelia” vaistinę, nes ten turi nuolaidų kortelę.
Nepavaldūs
„Situacija labai bloga, – tvirtino N.Ulienė. – Kreipiausi į rajono Savivaldybės Centrinės poliklinikos vadovus, Savivaldybės gydytoją Renatą Buitvydaitę, bet jiems farmacininkai nepavaldūs. Gydytoja sakė bendravusi su visomis farmacijos kompanijos, tačiau nė su viena susitarti nepavyko. Sako, kad turi būti 2 tūkstančiai gyventojų. Naujamiestyje gyvena 900 žmonių, tačiau mes aptarnaujame visas aplinkines teritorijas.
Vien vaikų yra apie 600. Būna, kad ateina žmonės į ligoninę, maldauja kokios nors tabletės ar švirkšto, tačiau mes niekuo negalime padėti. Liūdna, bet taip yra, nes farmacininkams pelnas svarbesnis už žmones.
Naujamiestiečiai jau žada rinkti parašus ir kreiptis į Farmacijos departamentą.”
N.Ulienė gyrė buvusią vaistininkę, tačiau ji važinėdavo iš miesto, ir darbdaviai mokėdavo 300 litų transporto išlaidoms padengti. Ligoninės vadovė sakė nenorinti analizuoti vaistinės veiklos, tačiau sakė abejojanti, ar ji buvo nuostolinga. Be to, anot jos, norint gauti papildomų pajamų, šalia būtų galima atidaryti veterinarijos skyrių, kad vėlgi žmonėms nereikėtų važiuoti į miestą.
