REXSAN

Dėl kūno formų lietuviai rizikuoja net sveikata: iššūkiai pasitinka ir sporto salėje, ir bėgiojant

Sportas

Šylant orams sportuojančių gretos pildosi. Tačiau ne paslaptis, kad daugelis žmonių buvo aptingę, tad norint išvengti traumų svarbu vadovautis specialistų patarimais. Netinkama apranga, avalynė, aplaidus pasiruošimas treniruotei – tiesus kelias į skausmingas traumas. Treneriai nerimauja, kad vis daugiau žmonių tikisi ir nori greitų rezultatų, o draudikai tuo metu fiksuoja dažnėjančias sporto traumas.

BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas sako, kad gyventojai traumas patiria visais metų laikais, tačiau orams sušilus išryškėja viena tendencija – daugėja galūnių patempimų, pirštų lūžių bei kitų sužeidimų. Ekspertas akcentuoja, kad daugiausia traumų nutinka kasdienėje buityje, ypač, dėl skubėjimo ir koncentracijos stokos.

„Žiemą žmonės dažniau paslysta gatvėse, griūna, patiria lūžius. Šiltuoju metų laiku dažnesni sumušimai, patempimai. Daugėja dviratininkų, paspirtukininkų, visi linkę daugiau judėti, sportuoti lauke, tvarkytis soduose. Traumų pobūdis priklauso nuo nukentėjusiojo veiklos. Žaidžiantys krepšinį ar tinklinį dažniau patiria galūnių lūžius, futbolą – susižeidžia pėdas, o bėgiojantieji neretai patiria čiurnų traumas, nes kūnas nespėja susigrupuoti. Kad ir koks būtų fizinis aktyvumas visus metus, pavasarį labai svarbu nepervertinti savo jėgų“, – sako A. Žilėnas.

Sporto ir mitybos trenerė Sigutė Stulpinienė pažymi, kad dažniausia klaida, kurią daro pradedantys aktyviau sportuoti – rezultato siekimas bet kokiomis priemonėmis per trumpą laiką. Esą sportuojantieji neretai iš savo kūno reikalauja daugiau nei patys jam duoda.

„Dažnas neapskaičiuoja savo kūno galimybių, alina organizmą drastiškomis dietomis ir tuo pačiu metu įsitraukia į intensyvias treniruotes. Nualintas organizmas greitai pavargsta ir žmogus išsižada sporto. Toks užburtas ratas kartojasi metai iš metų. Toks staigus fizinio aktyvumo pokytis mūsų organizmui yra sunkiai pakeliamas ir kenkia ne tik fiziologinei, bet ir psichologinei sveikatai“, – įspėja trenerė.

Žala kūnui ir piniginei

Draudimo bendrovės ekspertas priduria, kad staigus ir didelis krūvis kenkia ir gali būti rimtų sveikatos sutrikimų priežastis. Jų gydymas galiausiai kainuoja daug laiko ir pinigų. 

„Sportuojant arba aktyviai judant dirba ne tik mūsų raumenys ir sąnariai. Didesnį krūvį gauna širdis, kvėpavimo organai. Jei žmogus ilgą laiką nesportavo, nekreipė dėmesio į mitybą, kardinalus fizinio krūvio pokytis gali iš rikiuotės išvesti širdį. Padidėjęs kraujospūdis – išprovokuoti neurologinius sutrikimus, o kartais – ir negrįžtamus pokyčius. Todėl juokauti negalima, į sportą reikia žiūrėti atsakingai. Jeigu yra galimybė, sudarant sporto programą reikėtų pasitarti su specialistu, o pastebėjus neįprastą organizmo reakciją – kreiptis į medikus“, – pataria A. Žilėnas.

Jis pažymi, kad vyrai 1,5 karto dažniau susižaloja nei moterys. Tai lemia sveikatai rizikingesnio sporto – krepšinio, futbolo – pasirinkimas bei dažnesnis noras konkuruoti. Todėl, pasak jo, ne atsitiktinumas, kad vyrų patiriamos traumos yra sudėtingesnės.

„Ne tik traumos pobūdis, bet ir draudimo suma, kurią pasirinko klientas, lemia išmokos nelaimės atveju dydį. Didžiausia išmoka už traumą sportuojant siekė apie 1 500 Eur – klientas susilaužė uodegikaulį žaisdamas krepšinį. Tačiau būna atvejų, kai, atrodytų, sunkesnę traumą patyręs žmogus pretenduoja į mažesnę išmoką nei tas, kuris susilaužė pirštą. Tai priklauso nuo pasirinkto draudimo tipo ir sumos, todėl svarbu įsivertinti, ar žmogui užteks draudimo išmokos gydymo kompensavimui“, – pažymi A. Žilėnas.

Netinkama apranga ir avalynė

S. Stulpinienė pastebi, kad neretai sportui pasirenkama netinkama avalynė, pavyzdžiui, lauke bėgama su salei skirtais bateliais. Taip pat, anot pašnekovės, pradedama sportuoti neatlikus apšilimo, o sporto salėje puolama lankytis be poilsio dienų. 

„Jei žmogus ilgą laiką nesportavo, arba sportavo minimaliai, rekomenduočiau pradėti nuo plaukiojimo baseine arba minimalios mankštos, nes tam pakanka savo kūno svorio. Norint pradėti bėgioti, patarčiau pasirinkti nedidelius atstumus ir tinkamai apšilti. Nederėtų iš karto bėgti 5 ar 10 kilometrų, pradžioje pakaktų 1 kilometro ristele, taip supažindinant organizmą su bėgimu“, – pataria sporto ir mitybos trenerė.

Ketinantiems lankyti, arba jau pradėjusiems lankyti sporto klubą S. Stulpinienė pataria pradėti nuo mažo intensyvumo treniruočių ir nepersistengti. Pasak specialistės, žmogus sportuoja sau, o ne kitam, todėl turi sportuoti taip, kad pats jaustųsi patogiai.

„Kad ir kaip pasirinktumėte sportuoti, privalu išlaikyti režimą, numatyti pertraukas tarp treniruočių. Sportuojantiems salėje pradžioje tikrai pakaks 2-3 kartų per savaitę“, – pažymi specialistė.

Sportas – tik dalis sveiko kūno recepto

Tačiau, pasak S. Stulpinienės, svarbu ne tik fizinis aktyvumas, bet ir tinkama, subalansuota mityba. Esą gražus ir sveikas kūnas 80 proc. priklauso nuo mitybos ir 20 proc. – nuo sporto. Norintiems vasarą pasitikti sveikiems ir patenkintiems savo kūno formomis, S. Stulpinienė pataria kiekvieną dieną rasti laiko fiziniam aktyvumui ir pilnaverčiam maistui.

„Skirkite kiekvieną dieną po 30 min. fizinio aktyvumo visam kūnui, o ne pavienėms raumenų grupėms, maitinkitės subalansuotai ir vasarą nereiks sukti galvos dėl kūno formų“, – pataria sporto ir mitybos trenerė.

TAIP PAT SKAITYKITE