2007 m. lapkričio 15 d. Vilnius Sostinėje gali gyventi apie 2200 opiatų vartotojų, Klaipėdoje – apie 750, o visoje Lietuvoje, daroma prielaida, kad yra apie 4300 opiatų vartotojų. Tai paskelbė Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuro ekspertai, atlikę specialų tyrimą Lietuvoje ir išanalizavę 2006 metų duomenis. Remiantis šiuo tyrimu galima teigti, jog maždaug pusė Lietuvos opiatų vartotojų yra apsistoję Vilniuje.
Opiatų vartotojų, t.y. asmenų, vartojančių heroiną arba namų gamybos aguonų nuovirus, apskaičiavimas Lietuvoje buvo atliekamas pirmą kartą. Šį tyrimą inicijavo Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tyrimas finansuotas iš regioninio Jungtinių Tautų projekto „ŽIV/AIDS prevencija ir priežiūra tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei nuteistųjų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje” lėšų. Tyrimą atliko Glazgo universiteto Narkomanijos tyrimų centro ekspertas – dr. Gordon Hay, analogiškus tyrimus atliekantis Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Duomenis tyrimui teikė Klaipėdos ir Vilniaus priklausomybės ligų centrai.
„Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad įprasti bendrosios populiacijos tyrimai, kai duomenų surinkimui naudojama gyventojų apklausa, nėra tinkama priemonė vertinti opiatų vartojimo paplitimą. Opiatų vartotojai dažniausiai neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra bedarbiai, nesikreipia pagalbos ir nesinaudoja socialinėmis paslaugomis. Dėl šių priežasčių valstybinės įstaigos dažnai susiduria su sunkumais, realiai nustatydamos problemos mastą bei konkrečias problemas, su kuriomis susiduria opiatų vartotojai. Todėl ir buvo atliktas opiatų vartotojų apskaičiavimas, – teigia Narkotikų kontrolės departamento Informacijos analizės skyriaus vedėjas Ernestas Jasaitis. – Nustačius opiatų vartotojų skaičių, galima nuspręsti, koks yra gydymo poreikis, kokias būtina plėsti socialinės ir medicininės pagalbos paslaugas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, kur ir kokių trūksta žemo slenksčio paslaugų, siekiant visuomenę apsaugoti nuo ŽIV bei kitų infekcinių ligų plitimo ir narkotikų vartotojų padaromų nusikaltimų, įvertinti, ar pagalba, kuri dabar yra teikiama švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, yra efektyvi. Šio pilotinio tyrimo metu Lietuvos specialistai įgijo vertingos patirties, leisiančios tobulinti opiatų vartotojų apskaičiavimą šalyje”, – sako E. Jasaitis.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 11 žalos mažinimo (žemo slenksčio) paslaugų kabinetų. Juose dirba socialiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, gatvės darbuotojai. Vis labiau plėtojamos mobiliosios paslaugos, t. y. kai kabinetų darbuotojai lankosi ir konsultuoja narkotikų vartotojus jų susibūrimo vietose. Deja, kol kas tokių paslaugų dar trūksta. Šie metai yra pirmieji, kai iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos kryptingam žalos mažinimo programų plėtojimui. Taip pat įgyvendinamas Jungtinių Tautų remiamas projektas „ŽIV/AIDS prevencija ir priežiūra tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei nuteistųjų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje”. Todėl situacija turėtų keistis.
