Daugiausiai užsikrėtusių ŽIV asmenų gyvena Klaipėdoje, Mažeikiuose ir Druskininkuose, o siekiant sumažinti viruso plitimą Lietuvoje ekspertai ragina užtikrinti asmenų informuotumą, profilaktiką bei įvesti laboratorijų, kuriose atliekami ŽIV tyrimai, kontrolės sistemą.
Tai rašoma Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės 2010-2012 metų programos projekte. Jame nurodoma, kad be minėtų miestų ŽIV itin paplitęs laisvės atėmimo įstaigose – 2002 metais Alytaus pataisos namuose ŽIV protrūkio metu virusu užsikrėtė 299 nuteistieji.
Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame projekte, kurį turėtų tvirtinti Vyriausybė, pabrėžiama, kad šiuo metu vykdomas nuteistųjų švietimas ir dezinfekcinių priemonių prieinamumas nėra pakankama priemonė ŽIV prevencijai.
Dokumente nurodoma, kad Lietuvoje daugėja užsikrėtusių ŽIV gimdyvių, nors jos dėl ŽIV ir sifilio infekcijų tiriamos du kartus. 2006 metais užsikrėtusių gimdyvių buvo 3, 2008 metais – 13.
1988-2008 metais Lietuvoje diagnozuotas 1401 ŽIV užsikrėtęs asmuo, iš jų daugiau nei 200 sirgo AIDS. ŽIV užsikrėtusių vyrų 5 kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1183 ir 218.
Šiuo metu užsikrėtę asmenys yra gydomi Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Vilniuje, periodiškai – Kėdainiuose, Panevėžyje ir Visagine, tačiau, anot programos rengėjų, Lietuvoje nėra išspręstas laboratorinių tyrimų apmokėjimo klausimas.
„Gydomiems asmenims turi būti periodiškai atliekami laboratoriniai tyrimai dėl gydymo veiksmingumo”, – BNS sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Ašoklienė.
Pasak jos, šiuo metu tokiems tyrimams skiriamas papildomas finansavimas pagal parengtas programas, o projekto rengėjai siekia, kad būtų įtvirtinta nuolatinė finansavimo tvarka.
Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, 2007 metų pabaigoje pasaulyje gyveno 33 mln. užsikrėtusių ŽIV žmonių, nuo 1981 metų nuo AIDS mirė daugiau kaip 25 mln. žmonių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmasis ŽIV infekcijos atvejis Lietuvoje diagnozuotas 1988 metais.
2005 metais Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje vyrauja daug klaidingų įsitikinimų dėl užsikrėtimo ŽIV būdų.
28 proc. apklaustų lietuvių manė, kad užsikrėti ŽIV galima išgėrus iš stiklinės, kuria prieš tai naudojosi jau užsikrėtęs arba AIDS sergantis žmogus. 18 proc. tikėjo, kad užsikrėsti galima valgant viruso nešiotojo paruoštą maistą.
2 iš 10 apklaustų lietuvių manė, kad užsikrėsti įmanoma ir spaudžiant ranką ŽIV nešiotojui.
Projekto rengėjų įsitikinimu, ŽIV užsikrėtusių asmenų šeimos nariams ir lytiniams partneriams turėtų būti užtikrintas nemokamas ŽIV testavimas, konsultavimas ir psichosocialinė pagalba. Tuo tarpu dabar teikiama tik konsultacinio pobūdžio pagalba.
