Asociacija, kritiškai įvertinusi dabar galiojančią prašymų neleisti lošti sistemą, kreipėsi į Vyriausybę, Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK), Sveikatos apsaugos ministeriją su siūlymu ją tobulinti, papildyti prevencijos, visuomenės edukacijos priemonėmis.
„Visuomenės sveikata – pamiršta, nes septynerius metus valstybės institucijos ignoruoja realius prasilošti skatinančius faktorius (statymo ir laimėjimo dydis, žaidimo trukmė, lošimų prieinamumo didinimas, skatinimas renginiais). Dabartinė tvarka leidžia tik skaičiuoti prasilošusius asmenis, o pamatinės reiškinio priežastys ignoruojamos ir nenaikinamos, – sakė Samoilas Kacas, NLŽVA valdybos pirmininkas. – Padėtis sparčiai blogėja (per tris vasaros mėnesius prasilošė dar šimtas Lietuvos piliečių – iš viso gauta 636 prašymai), todėl reikia drąsos griežtai įvertinti susidariusią situaciją ir imtis esminių reformų.”
Lietuvoje savanoriško savo teisės lošti apribojimo programa turėtų sudaryti tik dalį visuomenės sveikatos apsaugos programos, t.y. veiksmus, kuriais yra siekiama minimizuoti neigiamus azartinių lošimų padarinius. Pilna programa turi apimti įvairias tarpusavyje sąveikaujančias priemones: edukacines (skirtas visuomenei, lošėjams, lošimų organizatoriams, sveikatos įstaigų darbuotojams), visuomenės informavimo, prevencines ir profilaktines. Tokios programos parengimui, patvirtinimui ir įgyvendinimui turėtų būti sukurta tarpžinybinė grupė, į kurios sudėtį įeitų VLPK, Finansų, Sveikatos ir Švietimo ministerijų, asocijuotų lošimo verslo struktūrų atstovai.
Šiai programai įgyvendinti siūlytina tarp lošimų organizatorių ir VLPK pasirašyti Bendradarbiavimo memorandumą ar Partnerystės sutartį. Toks bendradarbiavimo instrumento įforminimas būtų dalykiškos bei socialiai atsakingos lošimų organizatorių ir valstybės partnerystės pavyzdys.
Asociacija prognozuoja, jog nesiėmusios adekvačių priemonių valstybės institucijos pakartos Estijos azartinių lošimų rinkos plėtros scenarijų, kur, pagal atliktų tyrimų rezultatus, beveik 1 procentas (13 tūkst.) visų gyventojų prisipažino priklausomi nuo lošimų, dar 16 tūkst. yra kelyje į atsiribojimą. Vien per paskutinius dvejus metus priklausomų asmenų Estijoje skaičius išaugo net 30 procentų ir šie rodikliai auga toliau.
Dar gegužę NLŽVA viešai siūlė laikinai stabdyti visų azartinių lošimų rūšių vietų steigimą bei leidimų joms steigti išdavimą ir taip sumažinti galimą žalą visuomenės sveikatai, valstybei bei verslui. Toks pat siūlymas pakartotas ir šįkart. Remiantis brandžių ES valstybių patirtimi turėtų būti paruoštas ir atliktas išsamus sveikatos, socialinės, ekonominės finansinės ir kriminogeninės būklės azartinių lošimų rinkoje auditas, kurio išvadų pagrindu būtų formuojami azartinių lošimų rinkos viešosios politikos nacionalinio reguliavimo principai. Juos įtvirtinus teisės aktuose moratoriumas lošimų plėtrai būtų atšauktas, o lošimų plėtra vyktų pagal nustatytas reguliavimo kryptis.
