Avene

Darbuotojų savijautą ir rezultatus pagerins nedideli pokyčiai įmonėje – mokslininkai įvardija, ką keisti

Darbuotojų savijauta

Kad įmonės rezultatai bei darbuotojų motyvacija būtų geri, mokslininkai pataria daugiau dėmesio skirti fizinei aplinkai, kurioje darbuotojai leidžia darbo valandas. ISM Vadybos ir ekonomikos, Rytų Anglijos bei Liverpulio universitetų tyrėjai išsiaiškino, kad supanti aplinka darbuotojus paveikti gali tiek teigiamai, tiek neigiamai. Tad jei kolektyvas atrodo išsikvėpęs, aplinkos pokyčiai gali padėti situaciją pataisyti.

Išsami mokslinės literatūros apžvalga parodė, kad norint užtikrinti gerą savijautą darbe svarbu ne tik santykiai su kolegomis bei vadovais ar paties darbo specifika. Darbuotojų savijautai vis daugiau dėmesio teikiančios organizacijos raginamos įtraukti kolektyvą į sprendimų priėmimą kuriant įmonės fizinę aplinką. Mokslinę literatūros apžvalgą parengusios mokslininkės ISM tyrėjos Rūta Kazlauskaitė, Ieva Martinaitytė ir Ieva Augutytė-Kvedaravičienė bei Liverpulio universiteto tyrėja Joanne Lyubovnikova pastebi, kad supanti aplinka gali tiek motyvuoti darbuotojus dirbti geriau, skatinti jų kūrybiškumą ir prisirišimą prie įmonės, tiek ir, atvirkščiai, bloginti jų savijautą bei darbo rezultatus.

„Įmonės turi įvertinti, kas darbuotojams trukdo atlikti užduotis ir kokia aplinka juos labiau motyvuotų bei suteiktų energijos, nes nuo to gali priklausyti ir darbuotojų rezultatai. Šiandien organizacijos stengiasi pasiūlyti tai, ko nesiūlo konkurentai, bet tai nebūtinai motyvuoja darbuotojus ir ne visi jų tuo naudojasi. Ar tikrai reikalingi funkciniai stalai, kurių aukštis reguliuojamas? Ar tikrai darbuotojai ketina reguliariai lankytis įmonės sporto klube? Kad visa tai sužinotų, įmonė turi įtraukti pačius darbuotojus į aplinkos kūrimo procesą prieš investuojat į neretai brangius aplinkos pokyčius“, – akcentuoja prof. R. Kazlauskaitė.

Savo darbe mokslininkės išskyrė tris fizinės darbo aplinkos funkcijas. Instrumentinė funkcija yra susijusi su darbo sąlygų tinkamumu užduočių atlikimui. Neužtikrinus tokių sąlygų, darbuotojai patirs funkcinį diskomfortą, sukeliantį neigiamas emocines reakcijas bei apsunkinantį kognityvinius procesus, o tai turės neigiamos įtakos tiek jų gerovei, tiek ir rezultatams. Estetinė funkcija visų pirma susijusi su malonių jutiminių potyrių sužadinimu. Estetinė aplinka suteikia energijos, leidžiančios darbuotojams sutelkti dėmesį į užduotis bei atsipalaiduoti, ir skatina teigiamas emocijas. Per simbolinę funkciją fizinė darbo aplinka kelia asociacijas, skatina prisirišimą bei padeda įprasminti. Atitinkamai darbo aplinka gali signalizuoti organizacijos rūpestį darbuotojais, skatinti jų prisirišimą bei sudaryti sąlygas jų saviraiškai, o tai turės teigiamą poveikį jų savijautai bei rezultatams. Taip  pat buvo įvertintas skirtingų darbo aplinkos elementų, tokių kaip apšvietimas, patalpų oro kokybė, triukšmas bei temperatūra poveikis darbuotojams. Taip pat daug dėmesio buvo skirta ir kitų aplinkos veiksnių poveikiui – patalpų išplanavimui, išdėstymui, darbo vietos privatumui, uždaroms ir atviroms erdvėms, dekoracijoms, tam, ar patalpoje yra langų ir kokį vaizdą darbuotojai mato pro juos. Taip pat tirtas darbuotojų sąlytis su gamta. Išsiaiškinta, kaip supanti gamta, tiek augalai įmonės viduje, tiek išorėje, ar net ant sienos pakabintos nuotraukos su gamtos vaizdais gali daryti teigiamą poveikį darbuotojams.

„Daug diskusijų kelia darbas atvirose erdvėse (angl. open space). Dalis darbuotojų skundžiasi, kad tokiose patalpose didelis triukšmas, trūksta privatumo ir sunku susikoncentruoti į darbą. Kitiems atvira darbo erdvė patinka, nes joje lengviau bendrauti su kolegomis ir spręsti komandines užduotis. Visgi, jei įmonė mato, kad darbuotojams tokia aplinka kelia daugiau neigiamų reakcijų bei funkcinį diskomfortą, reiktų ieškoti pusiausvyros, pasitelkiant estetinę bei simbolinę aplinkos funkcijas. Gal galima įkurti terasą, kur darbuotojai galėtų išeiti atsipalaiduoti, patobulinti aplinkos dizainą, kad maloni estetinė aplinka skatintų teigiamas emocijas. Taigi neigiamas emocijas reikia mėginti slopinti per teigiamą poveikį darančius aplinkos veiksnius“, – komentuoja mokslininkė.

Pastebėjus, kad darbuotojus apniko neigiamos emocijos ar suprastėjo jų rezultatai, verta išsiaiškinti, kaip jie vertina aplinką, kurioje dirba, ir įtraukti juos į jos keitimą. Organizacijos aplinką pakeisti nesudėtinga, o teigiamų rezultatų šis pokytis gali atnešti ne vieną.

TAIP PAT SKAITYKITE