Gudručio vaistinė

Darbdavius dar labiau į kampą įvaryti gali gripas: kiek tektų mokėti už nedarbingumo dienas?

Nuo gripo pernai kiek atsikvėpti leidęs griežtas karantinas galėjo užmigdyti verslo budrumą: susitelkus į koronaviruso keliamus iššūkius, skiepijimasis nuo gripo šiemet vyksta gana vangiai. Darbdaviai raginami darbuotojus skatinti tą daryti aktyviau arba iškart nusimatyti „gripo biudžetus“, skirtus pirmosioms dviem nedarbingumo dienoms apmokėti.

Vieno didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklo „Gintarinė vaistinė“ finansų direktorius Tomas Tumėnas skaičiuoja, kad vidutinį atlyginimą mokanti 100 darbuotojų bendrovė turėtų apie 1 tūkst. eurų tiesioginių finansinių išlaidų, jei gripu susirgtų 5 proc. jos komandos narių.

„Šaltuoju metų laiku aktyviai plintant ir COVID-19, ir gripo virusams, šiemet galime susidurti nebe su pandemija, o su „tvindemija“. Išaugusios energetikos išteklių kainos, lūžinėjančios logistikos grandinės, būtinybė arba nuolat testuotis, arba pasiskiepyti nuo koronaviruso, ir taip vargina. Tačiau kviečiame neužmiršti ir gripo, kuris iš mūsų gyvenimo niekur nedingo – juo užsikrečiama, sergama, o kai kuriais atvejais patiriama išties sunkių komplikacijų. 1 tūkst. eurų penkiems gripuojantiems darbuotojams yra tik tiesioginės išlaidos, bet netiesioginiai finansiniai kaštai ir kiti padariniai yra dar didesni“, – sako jis.

Remiantis Lietuvoje galiojančiu teisiniu reglamentavimu, jei dvi pirmosios ligos dienos sutampa su darbuotojo darbo grafiku, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už jas ligos išmoką moka darbdavys. Ši išmoka negali būti mažesnė nei 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Paprastai gripu sergama vidutiniškai 7 kalendorines dienas, todėl be finansinių išlaidų tenka peržiūrėti darbo organizavimą ir funkcijų paskirstymą, kai kuriais atvejais – mažinti produkcijos ar paslaugų apimtis.

Tikruosius gripo finansinius kaštus atskleidžia JAV įdarbinimo įmonės „Challenger, Gray & Christmas“ duomenys, pagal kuriuos vien 2019–2020 metų gripo sezonas JAV darbdaviams kainavo 13 mlrd. JAV dolerių, tačiau dėl to buvo nepagaminta produkcijos, kurios vertė siekė net 21 mlrd. JAV dolerių.

„Net ir palikus nuošalyje pacientų gydymo kaštus, susiduriame su didžiules  apkrovas patiriančia sveikatos sistema, kuri jau dabar iš dalies nepajėgi priimti kitus, ne koronaviruso infekcija sergančius pacientus. Vis dėlto šių metų gripo sezonas jau tapo faktu. Kaip į jį reaguosime, yra mūsų pasirinkimas, tačiau reakcija neturi būti pasyvi“, – teigia T. Tumėnas.

Spalio pradžioje JAV Nacionalinis infekcinių ligų fondas paskelbė naujos apklausos duomenis, jog net 44 proc. JAV suaugusiųjų nėra įsitikinę arba neplanuoja skiepytis nuo gripo 2021–2022 metų sezono metu. Beveik 1 iš 4 (23 proc.) į pažeidžiamiausių grupę patenkančių respondentų taip pat tvirtino, kad šį sezoną neplanuoja skiepytis nuo gripo.

Anot T. Tumėno, ir Lietuvoje renkama skiepų nuo gripo statistika nedžiugina.

„Išties rizikuojame, kad koronaviruso aktualijų užgožtas gripas šiemet smogs nauja jėga. Skiepas nuo koronaviruso nesaugo nuo gripo ir atvirkščiai, todėl skatintume naudoti efektyviausią gripo prevencijos priemonę – skiepus“, – konstatuoja „Gintarinės vaistinės“ finansų direktorius T. Tumėnas.

 

TAIP PAT SKAITYKITE