Daugelis lietuvių jau arba persirgo viena ar kita COVID-19 atmaina, arba vakcinavosi – arba ir taip, ir anaip. Tačiau virusas linkęs kisti greitai, tad ar rudeniop neprireiks naujo vakcinavimosi, klausimų nemažėja.
Jautresnėms grupėms jau siūloma
Jau dabar pasaulyje vyresniems nei 70 žmonėms pradedama siūlyti ketvirtoji vakcinos dozė. Remiantis Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais, ji padidina apsaugą nuo COVID-19, tačiau mokslininkai teigia, kad bet kokia trumpalaikė apsauga nuo infekcijos greičiausiai greitai išnyks. „Ketvirtoji „Pfizer“ dozė arba pusė „Moderna“ dozės yra saugios ir atrodo veiksmingos, – kalba tyrėjai. – Jos sustiprina imunitetą labiau nei trečia dozė. Tačiau kai kurie tyrime dalyvaujančių žmonių rezultatai leidžia manyti, jog šis imunitetas gali pasiekti lubas. Tai gali priklausyti nuo pačios vakcinos, jos nešiotojo imuniteto ir vakcinos dozės.“
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Izraelis ir Vokietija, ketvirtąją dozę jau pradėjo siūlyti visiems suaugusiems. Izraelio sveikatos ir socialinės priežiūros sekretorius Sajidas Javidas teigė, kad tyrimo išvados yra „dar vienas įrodymas, pabrėžiantis, kaip svarbu, kad žmonės, kai tik jiems bus suteiktas tinkamas gydymas, gautų revakcinaciją“.
Platesnei žmonių imčiai revakcinacija gali būti pasiūlyta rudenį, tačiau bet koks sprendimas bus grindžiamas JK vakcinų komiteto patarimu. „Tikėtina, kad bus išnagrinėta, ar plinta naujos nerimą keliančios COVID-19 atmainos, – prognozuoja mokslinės medicinos leidinys „Lancet Infectious Diseases“, – ir ar didėja užsikrėtusiųjų skaičius ligoninėse“.
Lietuva vejasi
Ketvirtąją vakcinos nuo COVID-19 dozę nuo birželio pradžios Lietuvoje gali gauti visi suaugusieji, sergantys lėtiniu imunodeficitu arba sunkiu imuninės sistemos sutrikimu, įskaitant ir tuos, kurie vartoja imunosupresantus. Šiems žmonėms revakcinaciją pasiūlo gydantieji gydytojai arba jie gali kreiptis konsultacijos patys. „Kaip ketvirtoji dozė (arba trečioji, jei revakcinacija skiriama kaip antra dozė) bus skiriama įprasta „Comirnaty“ dozė arba pusė „Spikevax“ dozės (0,25 ml)“, – nubrėžia esmę Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnyba.
Pasak VVKT direktoriaus Gyčio Andrulionio, dėl jaunesnės nei 80 metų amžiaus grupės pacientų Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) laikosi atsargesnės pozicijos, jog turintiems normalią imuninę sistemą vakcinos apsauga nuo sunkios ligos formos silpnėja, tad „nėra aiškių įrodymų apie antro vadinamojo būsterio poveikį“. Valstybėms ES narėms leista pačioms apsispręsti dėl šios amžiaus grupės skiepijimo ketvirtąja doze. „Nepaisant abejonių vakcinų veiksmingumu dėl pakartotinių užsikrėtimų koronavirusu ir pasiskiepijus, jos ir toliau išlieka reikšmingiausiu būdu užkirsti kelią sunkioms ligoms, kalbant ir apie koronaviruso omikron atmainą“, – pabrėžia jis.
Kitų grupių, kurias rekomenduojama skiepyti, nustatymas priklausys nuo surinktų duomenų ir susijusių tyrimų rezultatų. Planuojama skiepyti vyresnio amžiaus žmones ir kitus kliniškai pažeidžiamus asmenis, o likusių gyventojų skiepijimą tęsti SAM planuoja rudenį.
Gali tapti sezonine liga
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė pasakoja apie standartinių nosiaryklės tyrimų rezultatuose visuomet randamus keturis koronavirusus, „rutininius, cirkuliuojančius ir žiemos metu visuomet aptinkamus, tik tai buvo visiškai kitos jo atmainos“. Todėl mintis, kad COVID-19 galėtų tapti tokiu pat sezonine liga kaip gripas, jos visiškai nestebina.
„Sunku pasakyti, kaip čia gamtoje viskas susidėlios, – neslepia abejonių Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė. – Kaip matome, daugiausia viruso atmainų gimsta tose geografinėse teritorijose, kur yra mažiausiai paskiepytų žmonių. Ten virusas gali labiau pakisti, piktybėti, tiesiog stengdamasis išgyventi neįprastomis sąlygomis. Dėl to perspektyvos nubrėžti negaliu.
Tačiau, kaip ir dėl vakcinacijos nuo gripo, dėl vakcinacijos schemos nuo COVID-19 ji nemato reikalo nerimauti. Ir pateikia dar vieną – erkinio encefalito – pavyzdį. „Šiuo atveju juk taip pat yra vakcina, kuria mes skiepijame, – kalba L.Jančorienė. – Pirminė imunizacija yra trys skiepai, o vėliau – revakcinacija kas trejus ar penkerius metus. Taigi turime ir kitų vakcinų, kur reikalinga revakcinacija, tik kažkodėl jos nesukelia tiek abejonių, kiek kyla dabar dėl šios (nuo COVID-19, – aut. past.) vakcinos.“
