„Šiandien iš laisvės atėmimo vietų (toliau – LAV) išėjusių asmenų ŽIV ir AIDS prevencija bei gydymas yra fragmentiškas. Norint užtikrinti visuomenės sveikatą ir saugumą, būtina gerinti šių asmenų prieinamumą prie sveikatos, socialinių ir kitų paslaugų” – tokią išvadą atlikusi tyrimą Alytuje ir Klaipėdoje padarė priklausomybių ir susijusiose srityse veikianti nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi”.
Nors ŽIV užsikrėtusiųjų skaičius, kuriems diagnozė nustatoma kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose Lietuvoje kasmet mažėja, daugiausia ŽIV atvejų Lietuvoje nustatoma tiriant laisvės atėmimo vietose. Naujausiais Lietuvos AIDS centro prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos duomemimis, 23,3 proc. visų ŽIV užsikrėtusiųjų yra laisvės atėmimo vietose. Išėję į laisvę ŽIV užsikrėtę asmenys tampa potencialiu infekcijos plitimo visuomenėje šaltiniu, todėl jiems turi būti suteikiamos būtinos socialinės ir sveikatos paslaugos. Remiantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos informacija, 2008 m. į laisvę išėjo ir pas savo šeimos narius, į savo bendruomenes grįžo 3516 asmenų.
Tyrimas atskleidė, kad ŽIV ir AIDS gydymo paslaugų prieinamumas asmenims, išėjusiems iš LAV, yra labai ribotas. LAV esantys ŽIV užsikrėtę asmenys gauna jiems būtiną antiretrovirusinį gydymą, laikosi jiems priskirto mitybos ir poilsio režimo. Išėjus į laisvę jų gydymo ir sveikatinimo procesas dažniausiai nutrūksta, nes jie, dažnai neturėdami asmens dokumentų ir socialinio draudimo, negali kreiptis į valstybės sveikatos priežiūros įstaigas, o privačios medicinos paslaugos jiems nėra finansiškai prieinamos. Be to, išėję į laisvę šie asmenys susiduria su kitomis aktualiomis socialinėmis problemomis – būsto, darbo, minimalių pragyvenimo lėšų, kurias spręsti jiems mažai kas padeda. Todėl gydymosi dėl ŽIV tęsimo ar apsaugos priemonių naudojimo klausimus jie priversti nustumti į antrą vietą.
Viena iš problemų, kuri išryškėjo tyrimo metu ir kuri itin aktuali užtikrinant nepertraukiamą gydymą, įskaitant ir nuo ŽIV, yra pasikeitimas informacija apie pacientą tarp laisvės atėmimo įstaigų bei bendrosios sveikatos priežiūros sistemos. Būtinos neatidėliotinos teisės aktų pataisos ir papildymai, nurodantys aiškias informacijos perdavimo sąlygas ir tvarką, kad užtikrintų paciento sveikatos priežiūros ir atitinkamų paslaugų tęstinumą.
Paminėtina ir silpna ŽIV prevencija tarp išėjusių iš LAV asmenų. Nemažai LAV esančių asmenų yra priklausomi nuo švirkščiamųjų narkotikų ir negauna jokio priklausomybės gydymo LAV, o ir laisvėje jis yra gana ribotas (pvz. Alytuje nėra jokio). Turint omenyje tai, kad daugiau nei 70 proc. visų Lietuvoje esančių ŽIV infekuotų asmenų užsikrėtė švirkšdamiesi narkotikus nešvariomis adatomis ir švirkštais, būtina galvoti apie ŽIV prevencijos stiprinimą tarp iš LAV išėjusių priklausomų nuo narkotikų asmenų, sudarant jiems sąlygas gydytis nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms bei dalyvauti žalos mažinimo programose (švirkštų ir adatų keitimo programos, farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais programos ir pan.).
Tyrimas taip pat parodė, kad šiuo metu skiriama mažai dėmesio kalinčiųjų parengimui grįžti į laisvę. Palankesnė situacija yra asmenims, kuriems taikomas lygtinis paleidimas iš LAV, nes pastarieji „priverstinai” turi lankyti informacinio pobūdžio seminarus LAV, priešingu atveju, teismas nepriims sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Tačiau bausmę jau atlikusieji teigia, kad suteikiama informacija yra epizodinė, dažnai tik adresų pobūdžio, neįvardijant, kokios konkrečiai paslaugos gali būti suteiktos. Mažiausiai paliečiami sveikatos ir teisiniai klausimai. Be to, informacija dažnai pateikiama tik apie tą regioną, kuriame nuteistasis tuo metu yra.
Atlikto tyrimo išvadose rekomenduojama plėsti savivaldybėse paslaugų priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų tinklą, nepriklausomai nuo jų draustumo statuso. Gydymo programos turi ne tik užtikrinti ŽIV ir AIDS, hepatitų B ir C, tuberkuliozės ir kitų infekcinių ligų diagnozavimą, konsultavimą, padedantį asmeniui keisti elgesį, kuris kelia užkrėtimo riziką jam pačiam ir aplinkiniams, bet ir užtikrinant abstinencijos gydymo, farmakoterapijos opioidiniais vaistiniais preparatais ir reabilitacijos paslaugas vos išėjus iš LAV, lavinti jo socialinius įgūdžius, stiprinant sveikatą
Visame pasaulyje LAV yra padidintos rizikos ŽIV ir kitų užkrečiamų ligų plitimo vietos, todėl daugelyje pasaulio šalių ŽIV paplitimo mastas čia yra didesnis nei visuomenėje. Bloga LAV esančių asmenų sveikata gali turėti įtakos platesnės visuomenės sveikatai, kuomet jie išeina iš LAV ir atnaujina bendravimą su šeimos nariais ir kitais bendruomenės nariais. Kokybiškos sveikatos, socialinės paslaugos LAV ir jų tęstinumo užtikrinimas asmenims išėjus į laisvę gali labai pagerinti bendruomenių, į kurias jie grįžta, sveikatą, užkerta kelią infekcinių ligų joje plitimui.
Koalicija „Galiu gyventi” tyrimą atliko 2008 m. gruodį – 2009 m. vasarį. Pagrindinis jo tikslas – nustatyti teikiamų socialinių ir sveikatos paslaugų, išėjusiems iš LAV Alytaus ir Klaipėdos savivaldybėse, spektrą ir prieinamumą, identifikuoti esamas problemas ir jų priežastis, apžvelgti ŽIV prevenciją tikslinėse grupėse. Tyrimo metu buvo atlikta įstatymų, poįstatyminių teisės aktų, susijusių su socialinėmis ir sveikatos paslaugomis asmenims išėjusiems iš laisvės atėmimo vietų, apžvalga naudojant pusiau struktūruotą anketinę apklausą su įstaigų, teikiančių paslaugas išėjusiems iš LAV, specialistais, interviu su savivaldybių specialistais, kurie atsakingi dėl šios tikslinės grupės integracijos, ir dvi focusuotas diskusines grupes minėtose savivaldybėse su asmenimis, grįžusiais iš LAV.
Tyrimas buvo atliekamas, įgyvendinant projektą „Pirminės ir antrinės ŽIV prevencijos tarp išėjusių iš laisvės atėmimo vietų stiprinimas vietos lygmenyje”. Pagrindinis projekto tikslas – paskatinti glaudesnį įvairių organizacijų (savivaldybės, nevyriausybinių, kt.), teikiančių socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas iš laisvės atėmimo vietų išėjusiems asmenims, bendradarbiavimą ir veiklų koordinavimą dviejose pasirinktose savivaldybėse – Klaipėdoje ir Alytuje – ir tokiu būdu užtikrinti veiksmingesnę pirminę ir antrinę ŽIV prevenciją tarp į laisvę išėjusiųjų. Metų trukmės projektas pradėtas įgyvendinti 2008 m. rugsėjo 1 d. Projektą finansuoja Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. United Nations Office on Drugs and Crime, UNODC), įgyvendinant tarptautinį projektą „ŽIV/AIDS prevencija tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų ir laisvės atėmimo vietose Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje”.
Penkerius metus veikianti Koalicija „Galiu gyventi” yra vienintelė tokio pobūdžio Lietuvoje veikianti organizacija, vienijanti specialistus ir nevyriausybines organizacijas, suinteresuotus efektyviu priklausomybių ir su jomis susijusių pažeidžiamųjų grupių problemų sprendimu bei saugios ir sveikos visuomenės kūrimu.
