Lietuvės dažnai perdėtai rūpinasi savo kūnu, teigia lrt.lt kalbinti pašnekovai. Pasak specialistų, kol kas kūno kultas pavojingesnis tarp moterų. VU dėstytoja J. Tutkuvienė pastebi, kad „pats didžiausias kūno kultas pastebimas pačiose primityviausiose tautose”.
Sociologas A. Tereškinas sako, jog lietuvės per dažnai mano, kad svarbiausia gyvenime – patikti vyrui ir pateikti save kaip patrauklią prekę. Visgi darosi aišku, kad dėl išvaizdos sunerimsta ir vis daugiau vyrų.
Vytauto Didžiojo universiteto sociologas Artūras Tereškinas teigia, jog apklausos rodo, kad kūno kultas egzistuoja ir Lietuvos žiniasklaidoje, ir populiariojoje kultūroje.
Kol kas, anot jo, jis pavojingesnis tarp moterų.
„Apklausos rodo, kad vyrai nelabai rūpinasi savo kūnu, išvaizda. Moterys vis labiau tai daro. Tai rodo ir išaugę kosmetikos produktų pardavimai”, – tvirtina sociologas.
A. Tereškinas aiškina, kad savo kūną rūpestingiau prižiūri jaunesnės moterys ir vyrai iki 34 metų.
„Jie skiria daugiau dėmesio išvaizdai. Manau, kad tai yra globalios populiariosios kultūros įtaka ir pasaulinio kūno kulto įtaka. Jaunesnė karta perima labai stiprią kūno priežiūros reikalavimų programą, į kurią įeina ir sportas, ir mityba, ir dietos, ir apranga”, – sakė pašnekovas.
Jis pastebi, kad „lietuvės visgi per daug dėmesio skiria rūbams ir makiažui”.
„Lietuvės stengiasi savo moteriškumą pabrėžti labai stipriai. Kitų šalių moterys neskiria tiek daug dėmesio tam, kad patiktų vyrams.
Viena to priežasčių yra žiniasklaida, kuri labai dažnai yra nekritiškai vertinama. Kitas dalykas – tradiciniai lyčių santykiai Lietuvoje. Moterys mano, kad gyvenime yra svarbiausia patikti vyrui, pateikti save kaip labai patrauklią prekę, kuri galėtų nukonkuruoti kitas prekes”, – teigė sociologas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorė Janina Tutkuvienė teigia, kad „kūno kultas Lietuvoje – be galo gajus”. To priežastis, anot J. Tutkuvienės, tai, kad Lietuva yra postkomunistinė šalis.
„Mes ilgą laiką buvome labai stipriai suspausti ir apie visus kūniškus dalykus iš viso nebuvo galima nei kalbėti, nei jais rūpintis, nei domėtis. Kai mes išsprūdome iš tos geležinės užtvaros, pasireiškė vadinamas „nutrūkimo nuo grandinės fenomenas”, – teigė pašnekovė.
J. Tutkuvienė nurodo, kad, jos nuomone, paskutiniu metu kūno kultas tarp moterų pamažu silpsta, bet daugėja savo išvaizda susirūpinusių vyrų.
„Prieš 7-8 metus savimi patenkintų vyrukų buvo vos keli procentai. Dabar jų gerokai daugiau – apie 30 proc. Biznio mašina užsukta. Reklamos užsakovai suprato, kad į ją įtraukę ne tik moteris, bet ir vyrus, parduos dvigubai daugiau.
Masinės informacijos priemonės propaguoja tokį idealą: vyras turi būti visas apsiskutęs, nugludintas, išsitepęs kremu, žele suteptais plaukais. Vyrai pradeda dėl to jaudintis ir galvoja, kad reikia to siekti”, – pasakojo pašnekovė.
Perdėtas rūpinimasis savimi – intelektualinio primityvumo požymis
Pasak J. Tutkuvienės, kuo primityvesnė visuomenė – tuo joje stipriau pasireiškia kūno kultas.
„Pats didžiausias kūno kultas pastebimas pačiose primityviausiose tautose. Pavyzdžiui, labiausiai save per kūną išreikšti, save tatuiruotėmis dekoruoti nori būtent primityviausios tautos”, – pasakojo pašnekovė.
Anot J. Tutkuvienės, yra pastebėta, kad aukštesnį mentalitetą turinčios tautos mažiau koncentruojasi į kūno kultą ir daugiau rūpinasi dvasiniais dalykais.
„Kuo didesnis streso lygis visuomenėje ir kuo ji yra nesaugesnė, tuo žmogus yra labiau linkęs save išreikšti per kūniškus dalykus. Ir dar, kai žmogus negali arba nesugeba savęs kitoje sferoje išreikšti gerai, eina paprasčiausiu keliu – atsisuka į savo kūną”, – teigė J. Tutkuvienė.
„Žiniasklaidoje labai mažai yra kalbama apie tas tikrąsias žmogaus vertybes. Kūnas be galo svarbus dalykas, puikiai žinome, kad tik sveikame, gražiame kūne gali būti geros mintys, bet koncentracija tik į tai – problema”, – apibendrino pašnekovė.
Įvaro kompleksus
Lrt.lt kalbinta 22 metų Dalia, gyvenusi užsienyje, teigia padariusi išvadą, kad lietuvės sau kelia didesnius reikalavimus negu graikės, amerikietės ar britės.
„Lietuvaitės sau kelia didesnius reikalavimus negu amerikietės, britės ar graikės, kurios ir taip džiaugiasi savo kūnu ir tuo, kaip jis atrodo. Lietuvaitės savimi nepatenkintos. Lietuvoje vyraujantis kūno kultas galiausiai įvaro kompleksus”, – prisipažino 4 mėnesius Graikijoje dirbusi moteris.
Anot Dalios, jeigu Lietuvoje mergina turi viršsvorio, tai ji beveik visada dėl to kompleksuoja ir nori numesti mažiausiai 5 kilogramus. Tuo metu Graikija, anot Dalios, tikrai nėra lieknų merginų kraštas.
„Apvalutė graikė visada jausis visiškai gerai. Lietuvaitės stengiasi save įsprausti į rėmus, būti lieknos. Jeigu tu, neduok Dieve, turi viršsvorio, tai, aplinkinių nuomone, jį reikia būtinai numesti, kad būtum graži”, – pasakojo pašnekovė.
Tačiau Dalia taip pat pastebėjo, kad Graikijoje yra ypač daug skrupulingai savo išvaizdą puoselėjančių vyrų.
JAV dvi vasaras dirbusi 25 metų Rasa priduria, kad jos tėvynė Lietuva – manekenių kraštas, kur visos merginos būtinai turi būti gražios, lieknos ir įdegusios. Tuo metu JAV, anot pašnekovės, apvalesnės moterys nieko nestebina
Vis dėlto Rasos sutinka, kad lieknumo kultas – ne vien Lietuvos problema.
„JAV dirbau kartu su merginomis iš Bulgarijos ir Lenkijos. Jos irgi sakė: „Čia mes pagaliau pasijautėme gražios. Jeigu savo šalyse mes buvome priskiriamos prie apkūnesnių merginų, tai JAV mes buvome patrauklios”, – pasakojo pašnekovė.
Anot Rasos, JAV 70-80 kilogramų sverianti moteris, skirtingai nei Lietuvoje, nėra laikoma nutukusia – ten toks moters svoris labai įprastas.
„Tiek JAV sverianti mergina laikoma normalia, neapkūnia. Pas juos netgi drabužių dydžiai skiriasi nuo mūsų – jeigu čia perki L dydžio rūbus, ten telpi į S”, – sakė pašnekovė.
Sau grožio salonuose nešvaisto, bet ir nešykšti
Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos generalinė direktorė Rasa Marcinkevičienė tuo metu aiškina, kad lietuvaitės yra „sveikai prižiūrinčios save”.
„Veido procedūrai moteris gali išleisti 100-200 litų (paprastai kartą per mėnesį). Kirpimas, priklausomai nuo plaukų ilgio (kartą per mėnesį ar tris) kainuoja apie 100 litų, manikiūras, jeigu darosi du kartus per mėnesį, kainuoja apie 90 litų, pedikiūras kartą per mėnesį – irgi 90. Sporto klubas – dar apie 150 litų”, – apie tai, kiek per mėnesį grožiui reikia skirti juo beisrūpinančioms tautietėms pasakojo R. Marcinkevičienė.
Jos nuomone, Lietuvoje sąvoka „grožio kultas” labiau atitinka „žmogaus rūpinimąsi savimi”.
„Daugelis procedūrų yra būtinos, be jų šiandien turbūt nė vienas neapseiname. Visi einame į kirpyklą, daugelis žmonių prižiūri savo rankas, pėdas, darydami manikiūrą, pedikiūrą, nes rankos yra kaip vizitinė kortelė, o sporto salė pas mus visada buvo populiari. Bet vėlgi, ar tai yra rūpinimasis sveikata, ar tai kūno kultas – labai diskutuotina. Aš sakyčiau, kad – sveikata”, – sakė R. Marcinkevičienė.
Grožio salono „Tigrinė lelija” kirpėja Inga pastebėjo, kad Lietuvoje į madą grįžta natūralumas.
„Gal daugiau kultūros atsirado, gal žmonės daugiau keliauja ir supranta, kad nebūtina sutelkti viską į kūną. Išsirenka tai, kas yra gražu iš tikrųjų”, – pasakojo pašnekovė.
Inga patvirtino, kad daugiau dėmesio savo išvaizdai pastaruoju metu skiria ir vyrai.
„Labai gerai, nes mūsų vyrai visai nekreipė į save dėmesio. Galvojo, kad jie yra patys gražiausi. Vyrai ne tik apsikerpa, bet ir pasidažo, antakius ir nagus susitvarko”, – pastebėjo kirpėja.
