„Mane nuolat persekioja baimės jausmas, aš pastoviai esu savimi nepatenkinta, tiesiog nemoku džiaugtis gyvenimu, manyje nuolat grumiasi „blogosios” mintys. Gyvenimas atrodo vien pilkas ir nuobodus, aš jau keletą metų esu nerami, nuliūdusi ir, apskritai, jaučiuosi visiškai blogai,” – konsultacijos metu pasakojo apie save Regina, kuriai prieš kelias dienas sukako 35-eri.
Savo praktiniame darbe aš gana dažnai susiduriu su žmonėmis, kuriems sunku išreikšti jausmus bei juos įvertinti. Pastebėjau, kad dauguma gyventojų linkę savo jausmus skirstyti į gerus ir blogus. Ne vienas, atvykęs į konsultaciją, nustemba, kuomet gana tvirtu balsu pasakau: „Blogų” emocijų nebūna—jos visos reikalingos. Svarbu tik, kaip mes jomis naudojamės: gal per daug dėmesio skiriame kuriai nors vienai, o kitas tiesiog ignoruojame ar jų vengiame?”
Susitikimų metu kartu su Regina bandėme geriau pažinti jos jausmus; mokėmės geriau suprasti save. Konsultacijų metu stengiausi sutelkti Reginos dėmesį į jos pačios emocijų pažinimą, jų vertinimą ir valdymą. Pradžioje Regina buvo pasimetusi, ji nežinojo, ką turėtų daryti, kad jaustųsi geriau, nes parodydama savo jausmus kitiems, pasak moters, ji pasijusdavo tik dar blogiau.
Užsiėmimų metu Reginai bandžiau parodyti, jog ne visi mūsų jausmai yra įgimti ir nekontroliuojami. „Iš tikro mes jų mokomės, o kartais net išmokstame anksčiau nei išmokstame abėcėlę. Ir mes galime „neišmokti’’ tų jausmų, kurie nepadeda mums gyvenime,” – teigia žinoma psichoterapeutė Valerie Lankford.
Žinoma, kai kurie jausmai yra universalūs. Tai—pyktis, džiaugsmas, liūdesys ir baimė. Terapinių pokalbių metu jauna 35-erių metų moteris mokėsi sužinoti, kam reikalingi jausmai, ką ji turi daryti, kad jaustųsi geriau ir išspręstų savo problemas. Dirbdama su pacientais, naudoju pokalbių stilių, kad mano mintis būtų galima lengviau suprasti. Užsiėmimuose tiesiog skatinau pacientę: „Rodyk jausmus, nesvarbu, kokie jie. Būk nuoširdi ir atvira. Nebijok savo „blogų” emocijų, o į jas stenkis pažvelgti pozityviai. Gyvenime stenkis suprasti, kaip jas gali geriau panaudoti.”
Regina pradėjo vesti dienoraštį: „Kai kas mane jaudina, liūdina, todėl aš noriu tai pašalinti, kad vėl galėčiau jaustis patenkinta savimi.”
Daugelis gali paklausti: „Ir viskas?…” Atrodo, paprasta, bet tai tiek daug ir taip būtina, norint suvokti, jog ir „blogos” emocijos mums yra reikalingos… Nuostabu, kai matai, ką iš tikro galvoja ir jaučia žmonės.
Gydytoja Jolanta Trinkūnienė
