Mergaičių ir paauglių lytinė sveikata vis dar dažnai lieka jautria ir nepatogia tema. Tačiau tėvams kyla daugybė klausimų – kada pirmą kartą reikėtų apsilankyti pas ginekologą, ar būtina laukti pirmųjų menstruacijų, kaip paruošti dukrą vizitui ir kaip pasirinkti gydytoją, kuriuo ji galėtų pasitikėti.
Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas ir dėmesingas rūpinimasis lytine sveikata yra svarbi bendros mergaitės sveikatos dalis. Tai ne tik ligų prevencija, bet ir sveikų įpročių, pasitikėjimo savimi bei savo kūnu formavimas.
Apie tai, kaip turėtų atrodyti pirmasis vizitas, kaip padėti paauglei jaustis saugiai ir kada reikėtų sunerimti, pasakoja medicinos centro „Northway“ Kaune gydytoja akušerė ginekologė Laura Liubinienė.
Pirmasis vizitas: svarbu ne tik laikas, bet ir patirtis
Pasak gydytojos, jei mergaitė gimė laiku (išnešiota), augo sveika, neturėjo galvos traumų ar reikšmingų ligų, galėjusių turėti įtakos brendimui, ir neturi jokių ginekologinių nusiskundimų, pirmąjį vizitą pas ginekologą geriausia planuoti apie 13–15 gyvenimo metus, praėjus maždaug metams po pirmųjų menstruacijų.
Tačiau dar svarbiau – ne pats laikas, o pirmojo apsilankymo patirtis. Būtent ji dažnai nulemia, kaip mergina ateityje rūpinsis savo lytine sveikata ir ar be baimės lankysis pas gydytoją.
„Pirmojo vizito metu sukurta jauki, saugi atmosfera, palaikymas ir pasitikėjimu grįstas ryšys padeda merginai jaustis ramiai, drąsiau kalbėti apie jautrius klausimus ir formuoja teigiamą požiūrį į savo kūną bei sveikatą“, – sako L. Liubinienė.
Svarbu žinoti, kad pirmasis vizitas nebūtinai reiškia apžiūrą. Jis gali apsiriboti pokalbiu, kurio metu aptariami menstruacijų ciklo ypatumai, higiena, organizmo pokyčiai ir atsakoma į visus rūpimus klausimus. Jei nėra nusiskundimų, apžiūra ginekologinėje kėdėje nėra būtina, o ultragarsinis tyrimas atliekamas tik esant poreikiui.
Kaip pasiruošti vizitui ir ko tikėtis jo metu
Pirmąją konsultaciją rekomenduojama planuoti apie 10–20 ciklo dieną, praėjus maždaug savaitei po menstruacijų pabaigos. Prieš vizitą nereikėtų naudoti jokių prausiklių, gelių, kremų ar kitų priemonių tarpvietės srityje bei makštyje – pakanka apsiprausti šiltu vandeniu, nes papildomos priemonės gali apsunkinti apžiūrą ir iškreipti tyrimų rezultatus.
Jei mergina gyvena lytinį gyvenimą, rekomenduojama apie 48 valandas iki vizito neturėti lytinių santykių.
Jei planuojamas ultragarsinis tyrimas per pilvo sieną, į vizitą reikėtų atvykti su pilnesne šlapimo pūsle, nes tai padeda tiksliau įvertinti gimdą, kiaušides ir atlikti tikslesnius matavimus. Jei mergina jau gyvena lytinį gyvenimą, echoskopinis tyrimas atliekamas vaginaliniu davikliu, todėl pilna šlapimo pūslė nereikalinga – prieš tyrimą svarbu pasišlapinti.
Vis dėlto pasiruošti svarbu ne tik fiziškai. Ne mažiau svarbu nusiteikti psichologiškai – ateiti be išankstinių baimių, jaustis ramiai ir pasitikėti specialistu.
Gydytoja taip pat rekomenduoja prieš vizitą apgalvoti rūpimus klausimus, juos užsirašyti. Klausti galima visko – apie menstruacijas, brendimą, kontracepciją ar kitus rūpimus dalykus. „Netinkamų klausimų nėra“, – pabrėžia L. Liubinienė.
Naudinga atsinešti ir menstruacijų ciklo kalendorių arba naudoti tam skirtą programėlę – tai padeda tiksliau įvertinti ciklo ypatumus.
Svarbiausia – saugumas ir pasitikėjimas
Pirmasis vizitas pas ginekologą turi įtakos ne tik tolimesniems apsilankymams, bet ir sveikatos įpročiams, ateities lytinei sveikatai bei net santykiui su savo kūnu. Todėl labai svarbu, kad paauglė jaustųsi saugi, rami ir galėtų pasitikėti gydytoju.
Nors gėdos jausmas kalbant apie intymią sveikatą yra natūralus, tinkama atmosfera padeda jį įveikti ir gauti reikiamą pagalbą. Prie to prisideda ir artimo žmogaus buvimas – gydytoja pabrėžia, kad atvykti kartu su mama ar kitu patikimu suaugusiuoju ne tik galima, bet ir rekomenduojama.
Pasitikėjimą kuria ir pats gydytojas ginekologas. „Jo bendravimas, gebėjimas išklausyti, aiškiai paaiškinti ir gerbti pacientę yra esminiai dalykai. Nesvarbu, dėl kokios priežasties kreipiamasi, net jeigu tai neplanuotas nėštumas ar kontracepcijos poreikis, vizito metu neturi būti jokio moralizavimo ar kritikos“, – pabrėžia L. Liubinienė.
Pasak jos, individualus požiūris ir pagarbus bendravimas lemia, ar paauglė iš gydytojo kabineto išeis nuraminta, jausis saugi ir suprasta.
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip organizuojama pati konsultacija. „Svarbiausia – atjauta, nuraminimas, padrąsinimas, aiškus situacijos ir terminų paaiškinimas. Kiekvienos konsultacijos eiga, įskaitant tai, ar bus atliekama apžiūra ginekologinėje kėdėje, ultragarsinis ar kiti tyrimai, visada planuojama individualiai“, – aiškina gydytoja.
Jei mergina jaučia nerimą, apžiūra gali būti atidėta. Svarbiausia – sukurti pasitikėjimu grįstą ryšį, kad vėlesni vizitai būtų lengvesni.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors profilaktiniai vizitai yra svarbūs, yra situacijų, kai delsti nereikėtų. L. Liubinienė sako, kad į gydytoją ginekologą būtina kreiptis atsiradus bet kokiems nusiskundimams ar pakitimams.
Dažniausi signalai – apatinės pilvo dalies ar tarpvietės skausmas, pakitusios išskyros iš makšties, jų kvapo, spalvos, kiekio ar konsistencijos pokyčiai. Taip pat reikėtų sunerimti, jei vargina niežulys, deginimas ar kitas diskomfortas lytinių organų srityje, pakinta šlapinimasis.
Svarbus signalas yra ir sutrikęs menstruacijų ciklas – labai dažnos ar retos menstruacijos, pakitęs jų gausumas, stiprus skausmas ar bet koks kraujavimas, nesusijęs su menstruacijomis.
Kreiptis į gydytoją būtina ir pastebėjus brendimo sutrikimų, patyrus traumą, įtarus ar patyrus lytinę prievartą, taip pat esant nėštumui ar kontracepcijos poreikiui.
Menstruacijos: kas normalu, o kada verta sunerimti
Pasak gydytojos, pirmosios menstruacijos dažniausiai prasideda apie 10–15 gyvenimo metus, praėjus 2–3 metams nuo brendimo pradžios. Pats brendimas, kai atsiranda antriniai lytiniai požymiai (kūno formų pokyčiai, krūtų formavimasis, plaukų augimas gaktos srityje ir pažastyse), dažniausiai prasideda apie 8–13 metus.
Normali menstruacijų trukmė yra 4–8 dienos, o ciklas trunka 24–38 dienas. „Pirmuosius kelerius metus ciklas gali būti nereguliarus – tai normalu ir būdinga daugumai mergaičių“, – atkreipia dėmesį L. Liubinienė.
Vis dėlto, jei menstruacijos labai gausios, skausmingos, trikdo kasdienę veiklą, sukelia mažakraujystę arba visai išnyksta, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Higiena ir kasdieniai įpročiai
Pasak gydytojos, tinkama higiena menstruacijų metu yra svarbi sveikatos dalis. Įklotus rekomenduojama keisti kas 2–4 valandas, tamponus – kas 3–6 valandas, o menstruacines taureles – kas 6–12 valandų.
Rekomenduojama praustis bent du kartus per dieną, geriausia – kiekvieną kartą keičiant higienos priemonę. Praustis reikėtų paprastu vandeniu arba naudoti tik intymiai higienai skirtas priemones, pritaikytas makšties pH aplinkai.
Svarbu prausti tik išorinius lytinius organus, šluostyti švelniai, vengti trynimo, dėvėti medvilninius apatinius ir vengti aptemptų ar sintetinių drabužių.
Judėjimas ir aktyvus gyvenimas
Sportas menstruacijų metu yra ne tik galimas, bet ir rekomenduojamas. Lengvas fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, plaukimas, joga ar kitos nedidelio intensyvumo treniruotės – gali padėti sumažinti skausmą ir priešmenstruacinio sindromo simptomus.
Sportuojant taip pat svarbu tinkamai pasirinkti higienos priemones. Tamponus ir menstruacines taureles gali naudoti ir lytinių santykių neturėjusios paauglės – svarbiausia pasirinkti tinkamą dydį ir laikytis naudojimo rekomendacijų.
Svarbiausia – nebijoti ir kreiptis laiku
Baigdama pokalbį akušerė ginekologė Laura Liubinienė pabrėžia, kad nereikia nebijoti kreiptis į specialistą, jei kyla klausimų ar atsiranda nusiskundimų. „Pirmasis vizitas nebūtinai reiškia apžiūrą – jis gali apsiriboti pokalbiu, saugios aplinkos kūrimu ir atsakymų į rūpimus klausimus paieška“, – sako ji.
Tik vėliau, apsipratus su aplinka, prireikus atliekami tyrimai ar apžiūra.
Tėvams gydytoja primena, kad rūpinimasis mergaitės lytine sveikata neturėtų prasidėti tik atsiradus problemai – tai natūrali ir svarbi augimo bei bendros sveikatos dalis, kuriai dėmesio reikia skirti nuo pat paauglystės.
