Sveikatos apsaugos ministerijos ketinimai naikinti Lietuvos AIDS centro ambulatoriją sukėlė užsikrėtusių ŽIV bei sergančių AIDS pacientų nerimą.
Š.m. balandžio 17 d. paskelbta apie Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų restruktūrizacijos planą. Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjo Rimanto Remeikos, Lietuvos AIDS centras bus sujungtas su Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centru – esą per didelė prabanga Lietuvai išlaikyti vienai užkrečiamai ligai skirtą centrą.
Lietuvos užsikrėtusiuosius ŽIV bei sergančių AIDS pacientus ir jų artimuosius vienijanti nevyriausybinė organizacija „Pozityvus gyvenimas” stebisi neatsakingais pareigūnų teiginiais lyginant šią mirtiną ligą su gripu ir prognozuoja ŽIV protrūkį Lietuvoje.
Žmonėms su silpna imunine sistema sveikatos priežiūros įstaigose būtina sudaryti sąlygas nekontaktuoti su žmonėmis, kurie serga ūmiomis infekcijomis. AIDS sergančiam žmogui mirtinu gali tapti herpes ar peršalimo virusas. Nelikus Lietuvos AIDS centro ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų, dėl visuomenės ir net gydytojų tarpe paplitusios netolerancijos žmonės su ŽIV bus priversti slėpti savo diagnozę. Pasak asociacijos „Pozityvus gyvenimas” vadovo Jurgio Andriuškos, daugelis šeimos gydytojų yra nepasiruošę jautriai teikti sveikatos priežiūros paslaugas ŽIV pacientams. ŽIV nešiotojai bijo, kad paaiškėjus jų ligai jie gali netekti darbo ar būti kitaip diskriminuojami. Slepiant ŽIV/AIDS ligą žmogaus imunodeficito virusas gali plisti nekontroliuojamas ir virsti epidemija.
Lietuvos AIDS centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje registruoti 64 nauji ŽIV infekcijos atvejai: 44 vyrų ir 20 moterų. Tai 2,5 karto daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iki 2009 metų balandžio 1 dienos Lietuvoje diagnozuota 1465 užsikrėtę ŽIV asmenys. Lietuvai iki šiol sėkmingai pavyko kontroliuoti ŽIV viruso plitimą – Rytų Europoje ši infekcija mažiausiai paplitusi mūsų šalyje.
Vilniuje Lietuvos AIDS centro ambulatorijos skyrius dirba su socialinės rizikos grupių žmonėmis, neretai neturinčiais jokio draudimo. Panaikinus šią vienintelę instituciją, žmonėms su ŽIV/AIDS integruotos švietimo, profilaktikos, diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos paslaugos taps sunkiai arba visai neprieinamos. „Šią instituciją reikia ne išformuoti, bet stiprinti, suteikiant galimybes teikti ne tik sveikatos, bet visapusiškas psichosocialines paslaugas, įtraukiant į šių centrų veiklą ir pacientų organizacijas.” – teigia J.Andriuška.
Pasigirdus kalboms apie Lietuvos AIDS centro ambulatorijos skyriaus naikinimą, nevyriausybininkus stebina ir piktina tai, kad planuojant šios įstaigos pertvarkas neklausiama pacientų nuomonės, neatsižvelgiama į jų poreikius. Sergantys ŽIV/AIDS yra ne kartą teikę pasiūlymus ministerijai dėl Valstybinės ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės programos, tačiau į juos iki šiol atsižvelgiama nebuvo. Naujos 2009-20012 metų programos vis dar nėra, o šios programos projektas, kurį mes matėme yra paruoštas ne profesionaliai, jame nėra indikatorių, rodiklių ir kas labiausiai neramina, žmonės su ŽIV/AIDS nėra šios programos prioritetas.
