Badas – vienas iš galimų gydymosi būdų. Tokios pozicijos šalininkus specialistai įspėja, kad nemokšiškai badaujant galima labiau sau pakenkti nei padėti.
Organizmas siunčia signalus
Neįkandamos vaistų kainos kai kuriuos klaipėdiečius paskatina kraštutinumams – badas tampa pigiausia galimybe sunkioms ligoms įveikti.
Kitiems ilgas badavimas pasitarnauja kaip valios grūdinimo ar savęs išbandymo priemonė. Tokiems poelgiams įkvepia ir pasaulyje plintanti mada, kai žmonės pasakoja nė kąsnio į burną neimantys net po keliolika metų, o gyvybei palaikyti būtinos energijos pasisemiantys kitais būdais.
Tačiau Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas gali badauti – badavimo klaidos yra nepataisomos.
„Praleidus organizmo siunčiamus signalus, kada reikėtų nustoti badauti, organizme gali įvykti destrukcija. Ląstelėms negaunant maisto, pradeda nykti audiniai, prasideda kiti neigiami pokyčiai”, – įspėja ji.
Būtina turėti tikslą
Pasak K.Vaištarienės, badauti pasiryžęs žmogus pirmiausia turi būti gerai tam pasiruošęs – ne tik turėti pakankamai žinių, bet ir atitinkamai nusiteikti psichologiškai.
Kitas privalomas dalykas – badavimo tikslas. Vegetarų draugijos vadovė pasakojo, kad kai kurie žmonės, išbandę visas tradicines gydymosi priemones, badavimo griebiasi iš nevilties.
„Badauti negalima, jei norite prieš kitus pasipuikuoti savo ištverme ar kitomis būdo savybėmis”, – priduria pašnekovė.
Pasak vegetarės, ilgesniam nevalgymui gali ryžtis psichiškai sveika bei stipri, valinga ir neabejojanti savo pasirinkimu asmenybė.
Pašnekovei išvardijus, kokie žmonės turėtų pamiršti apie badą, susidarė gana ilgas sąrašas. Kelią badavimui užkerta ne tik tam tikros ligos (skrandžio, dvylikapirštės žarnos opos, psichikos ligos), bet ir charakterio savybės.
Sutino kaip kubilas
K.Vaištarienė įspėjo, kad badaujant negalima piktnaudžiauti skysčiais.
Į bene žinomiausią Lietuvoje vegetarę kreipiasi ne vienas badautojas, kuris po ilgesnio nevalgymo skundėsi dėl sutrikusios inkstų veiklos. Taip neretai nutinka tiems, kurie nevalgyti ryžtasi 20 dienų.
K.Vaištarienė atkreipė dėmesį, kad badavimo specialistai skirtingai pataria dėl per dieną išgeriamo vandens kiekio. Vieni jų siūlo vos dvi stiklines, kiti iki dviejų litrų.
Vegetarę šiurpina kai kurių specialistų patarimai išgerti per dieną po du litrus vandens. Pasak jos, inkstams tai – nežmoniškas krūvis, tad kai kurios siūlomos bado metodikos gali net sužlugdyti.
K.Vaištarienė patarė badavimo trukmę ir išgeriamų skysčių kiekį pasirinkti pagal negalavimą, atsižvelgti į savo sveikatos būklę.
Sveikam žmogui esą nėra prasmės badauti, nes po to sulėtėja medžiagų apykaita ir būna sudėtinga reguliuoti svorį.
Badu atsikračiusi sunkių negalavimų vegetarė yra sauso badavimo šalininkė, kai vandens išgeriama minimaliai. Ji pati per iškrovos dieną dažniausiai nei valgo, nei geria.
Pasak Vegetarų draugijos vadovės, optimaliausias variantas – viena iškrovos diena per savaitę. Per ją pašnekovė siūlo išgerti vos vieną stiklinę vandens arba išvis nevartoti jokių skysčių.
„Inkstams taip pat reikia pailsėti”, – paaiškino ji.
Sunkiau pradėti valgyti
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis girdėjo, jog ilgiausias badavimo rekordas – 50 dienų. Tačiau esą po tokio ilgo badavimo sunku prognozuoti pasekmes.
Sveikuolis pastebėjo, kad pasaulyje pastaruoju metu plinta badavimo mada, kai žmonės teigia ilgai nevalgantys, o energijos sugebantys pasiimti kitaip. Tad jo nestebina, jog bandančiųjų sekti jų pėdomis atsiranda ir pas mus.
Pasak D.Kepenio, baisiausias yra ne pats badavimas, o grįžimas prie įprastos mitybos. Jei šiam etapui žmogus nebus tinkamai pasirengęs, net mažiausia klaidelė esą gali brangiai kainuoti.
Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis palangiškis pastebi, kad noras pasipuikuoti ar pasiekti rekordą badaujant taip pat prie gero neprives.
„Badavimas nėra gėris. Tai sudėtingas ir rizikingas dalykas. Badavimui galima ryžtis tik tuo atveju, jei nėra kitos išeities”, – mano sveikuolių mokyklos įkūrėjas.
Giedrius Šimulionis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus vedėjas:
Badavimą vertinu neigiamai. Jau po kelių dienų žūsta enterocitai – plonųjų žarnų epitelio ląstelės. Jų atsikūrimas sukelia dideles problemas. Istorijoje užfiksuoti ilgo badavimo atvejai patvirtina, kad po to organizmui nepaprastai sunku grįžti į pradinę būseną, pastebimas ir gana didelis mirtingumas. Pagal statistiką nevalgius galima išgyventi iki dviejų mėnesių. Istorijoje užfiksuoti atvejai, kai žmogus nevalgęs išbuvo apie 60 dienų. Bet negrįžtami procesai prasideda gerokai anksčiau. Kitas badaudamas sau pakenkti gali jau po vienos ar trijų dienų. Tad prieš pradedant badauti būtina atsižvelgti į savo sveikatos būklę, gretutines ligas. Badauti galima tik išskirtiniais atvejais, trumpą laiką ir tik prižiūrimiems specialistų.
