Kalbos korekcijos centro, esančio Kaune, spec. pedagogė-logopedė Andželika Jasaitienė Alfa.lt patvirtino, kad vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, daugėja: rašydami kompiuterinius laiškus vaikai nenaudoja ilgųjų balsių, nosinės raidės ženklų ir varnelių.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2006-2007 mokslo metais bendro lavinimo mokyklose buvo 29560 mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Daugiausiai sutrikimų turinčių mokinių užregistruota Kauno miesto savivaldybėje (3872 mokiniai), Klaipėdos miesto savivaldybėje (1596), Šiaulių (1479). 2007-2008 mokslo metais Lietuvos bendro lavinimo mokyklose užregistruoti 26659 mokiniai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimų. Šiais mokslo metais mokinių skaičius nėra tikslus, bet jau dabar jis siekia 26151. Kaip ir praeitais metais, daugiausiai mokinių, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų užregistruota Kauno miesto savivaldybėje.
Vilniaus lopšelio-darželio „Pelėda” vyr. logopedė Dalia Baltušienė Alfa.lt sakė, kad šiuo metu vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, nedaugėja. Pasak jos, šiuo metu darželyje ji padeda 47 vaikams, iš 206 lankančių lopšelį-darželį, turintiems kalbos problemų. Viena didžiausių problemų – šveplavimas. „Šis skaičius jau kurį laiką smarkiai nesikeičia, bent jau mūsų darželyje”, – kalbėjo D. Baltušienė.
Tačiau, pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vyr. specialistė Dovilės Janušauskaitės, vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, daugėja. Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose nuo 2005 m. vaikų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, padaugėjo 300–ais. „Bendrų dėsningumų nėra, tačiau, mano nuomone, kalbos vystymąsi lemia socialinė aplinka, bendravimas šeimoje, sulėtėjusi psichinė vaiko raida. Nepakankamai laiko skiriama bendravimui, kalbos lavinimui šeimoje. Nemažai įtakos turi tėvų ar kitų asmenų, kurie bendrauja su vaiku, kalbėjimo trūkumai, dvikalbystė. Kartais pavėluotai kreipiamasi į specialistus. Kita sutrikimų pusė – vaiko kalbėjimo aparato defektai”, – apie galimas kalbos sutrikimų priežastis kalbėjo D. Janušauskaitė.
„Daugėja daugiakalbystės atvejų. Pastebėjome, kad šeimos, emigravusios į užsienį ir vėliau grįžusios į Lietuvą nori, kad jų vaikai lankytų lietuviškas mokyklas. Vaikai grįžta su nepakankamai išlavėjusia kalba, nes būdami tokio amžiaus, kai intensyviausiai vystėsi kalba, jie neturėjo tinkamos kalbinės aplinkos. Pavyzdžiui, vaikas girdėjo kelias kalbas. Kita priežastis – bendravimo stoka. Gimdytojų užimtumas įtakoja ramesnius vaikus, kurie ramiai žaidžia, todėl tėvai ir nepakalbina jų. Po to paaiškėja, kad vaikas nesupranta kokių nors savokų ar žodžių”, – apie kalbos sutrikimų priežastis kalbėjo specialistė.
Pasak A. Jasaitienės, ankstyvame amžiuje tėvai kreipiasi dėl mišrių raidos sutrikimų: kai sutrinka bendra vaiko raida, vėluoja kalba. Iki 3,5 metų vaikas mažai kalba. Vėliau, dėl netaisyklingų garsų tarimo ir visos kalbos sistemos grandžių nepakankamumo, kyla tokios problemos, kaip žodyno skurdumas, nepakankamai susiformuoja gramatika, t.y. vaikai nemoka taikyti linksnių. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, ima aiškėti įvairūs skaitymo ir rašymo sutrikimai.
„Didžiausia bėda, kad lietuvių kalboje labai trumpinami ilgieji balsiai. Kai mes netaisyklingai tariame žodį, tada netaisyklingai jį ir parašome. Kai kurie vaikai dėl fonetinės klausos sutrikimų tiesiog negirdi ilgųjų balsių.
Specialistės nuomone, tėvai turėtų stebėti vaiko kalbos vystymąsi. Nors kiekvieno vaiko kalbos raida yra labai individuali, geriau laiku pastebėti problemą. Svarbu nustatyti, kokia tai problema: protinis atsilikimas, klausos susilpnėjimas, autizmas ar pan. Tai turi būti pastebėta kuo anksčiau. Svarbu išsiaiškinti, ar vaikas supranta kalbą ir vykdo instrukcijas. Kalba yra tik vienas iš pažintinių procesų, lygiai taip pat svarbu, kaip vystosi vaiko mąstymas, atmintis, regimasis ir girdimasis suvokimai, kaip jis sukaupia dėmesį. Jei jis negali susikaupti, sutekti dėmesio net žaizdamas, tai nebus dėmesingas ir kalbai.
„Viena svarbiausių priežasčių, kodėl padaugėjo vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, yra bendravimo šeimose stoka. Tėvai prisipažįsta, kad po darbo namo grįžta pavargę ir neturi kantrybės kalbėtis su vaikais”, – teigė pašnekovė.
Iki trejų metų tėvai turėtų patikrinti bendrą vaiko kalbą, net jeigu pastebi, kad raida yra normali. Mišrūs raidos sutrikimai, kai vėluoja suvokimas, kalba, pastebimi gana anksti. Tada vaikas siunčiamas pas specialistą.
„Kiekvienas garsas turi savo raidą, kai kurių garsų gali būti mokomasi ir iki ketverių ar penkerių metų, pavyzdžiui, garsas „r” susiformuoja vėliausiai”, – Alfa.lt pasakojo A. Jasaitienė.
Kai kurių problemų tėvai gali ir nepastebėti, todėl reikia profilaktiškai apsilankyti pas specialistą. Vaikai užsiėmimuose geriau kalba nei namuose, namai jiems – natūrali aplinka ir jie nenori mokytis, o užsiėmimų metu jie jaučiasi kaip pamokoje ir atlieka visas užduotis. „Kartais reikia tik kalbos paskatinimo ir problemos išnyksta”, – sakė Kalbos korekcijos centro darbuotoja.
