Amerikiečių mokslininkai mano jau atradę, kodėl nedidelė dalis užsikrėtusių žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) visiškai neserga AIDS, kai daugybė kitų sparčiai degraduoja.
Daugumai susirgusiųjų įgyto imunodeficito sindromas (AIDS) pasiekia klestėjimą per kelerius metus. Vaistais šios ligos eigą galima tik sulėtinti. Tuo tarpu nedidelė dalis užsikrėtusių ir negydomi puikiausiai jaučiasi net 20 metų, o jų būklė nerodo jokių ligos požymių.
Dabar mokslininkai jau žino, kad mįslės raktas glūdi imuninės sistemos baltuosiuose kraujo kūneliuose, limfocituose, kurie kaunasi su ŽIV ir vadinami CD8+T ląstelėmis.
Šie ypatingieji limfocitai nepuola ŽIV tiesiogiai, o stabdo viruso plitimą, nes naikina kitas imuninės sistemos ląsteles, užkrėstas ŽIV.
Dabar pirmą kartą paaiškėjo, kad atspariųjų žmonių organizme tos ląstelės kitaip reaguoja į ŽIV.
Be to, mokslininkai sako jau išsiaiškinę ir tokio proceso mechanizmą. Tokį atradimą jie padarė ištyrę 40 užsikrėtusių ŽIV žmonių, tarp kurių buvo ir 15 atsparių virusui asmenų, pastarųjų organizmas kai kuriais atvejais susidorodavo jau 20 metų – ir be jokio gydymo.
Visa esmė, pasirodo, yra ta, kad atspariųjų asmenų CD8+T limfocitai geba sparčiau dalintis ir aktyviau veikti. Jiems veikiant pasigamina daugiau medžiagos, vadinamos perforinu, kuris ir padeda sunaikinti ŽIV užkrėstas ląsteles.
