Atsitiktinių apsinuodijimų galima išvengti

Šiaulių visuomenės sveikatos centras (ŠVSC) informuoja, kad neinfekcinių apsinuodijimų vis daugėja. Visuomenės sveikatos specialistai, analizuodami pastarųjų penkerių metų statistiką, pastebi, kad apsinuodijimų skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu. Siūlome perskaityti interviu su ŠVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūrate Karalevičiene ir pasinaudoti patarimais, kaip išvengti atsitiktinių apsinuodijimų.

– Kokia apsinuodijimų statistika Šiaulių mieste ir apskrityje? Gal jų mažėja?

– Šiaulių apskrityje 2009 metais užregistruotas 391 neinfekcinių apsinuodijimų atvejais. 40 proc. apsinuodijimų užregistruota Šiaulių mieste ir rajone. Jau šių metų pirmąjį ketvirtį užregistruoti 92 apsinuodijimai. Analizuojant pastarųjų metų statistiką, pastebima, kad apsinuodijimų skaičius nuo 2004 iki 2009 metų išaugo 35 proc. (nuo 254 atvejų 2004 m. iki 391 atvejo 2009 m.) Statistiniai duomenys rodo, kad smarkiai daugėja apgalvotų apsinuodijimų. Praėjusiais metais iš visų užregistruotų atvejų net 63 proc. sudaro apgalvoti apsinuodijimai – piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, mėginimai nusižudyti. Daugiau kaip pusę visų apsinuodijimų sudaro apsinuodijimai medikamentais. 60 proc. jų – suaugusiųjų mėginimai nusižudyti ir vaikų apsinuodijimai – daugiausiai atsitiktiniai. Iš apsinuodijimų alkoholiu atvejų net 65 proc. vaikų
apsinuodijimai (jauniausiajam 11 m.).

– Ar dažnai apsinuodijama alkoholiu?

– Medikams nerimą kelia tai, jog alkoholiu apsinuodija vis jaunesni asmenys. Dažniau   registruojami paauglių ir ypač mergaičių apsinuodijimo alkoholiu atvejai. Analizuojant 2009 metų statistinius duomenis pastebima, kad beveik 70 proc. apsinuodijusių alkoholiu žmonių sudarė 11–17 metų paaugliai. Svaiginamasi laisvalaikiu, įvairių renginių metu, prekybos ir laisvalaikio centruose. Vaikai dažniausiai apsinuodija alumi, sidru, vynu. Pastaruoju metu vis daugiau vaikų apsinuodija degtine. Problema būtų išsprendžiama, jei iki dvidešimt vienerių metų alkoholis būtų tabu. Juk Lietuvoje 18–19 metų sulaukę jaunuoliai dar lanko mokyklą.

– Per pastaruosius metus, daugiau kaip 50 proc. išaugęs mėginimų žudytis skaičius, iš jų beveik trečdalį atvejų sudaro vaikų suicido atvejai. Dažniausiai mėgina žudytis paauglės mergaitės. Pastebima tendencija, kad konfliktus spręsti nuodydamiesi bando vis jaunesni vaikai. Praėjusiais metais ŠVSC specialistai užregistravo atvejį, kai vos devynerių metų mergaitė po konflikto su mama mėgino nusižudyti. Dažniausios vaikų ir paauglių mėginimų žudytis priežastys – konfliktai šeimoje, mokykloje, nusivylimai draugais. Pastebimas tam tikras bandymų žudytis sezoniškumas: daugiausiai jų užregistruojama gegužės ir birželio bei lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Beje, žiemos metu dažnesni suaugusiųjų bandymai žudytis. Suaugusiųjų nuodijimosi priežastys kiek kitokios: darbo netektis, sunki nepagydoma liga, dažni konfliktai šeimoje. Net ir tada, kai bandymas žudytis nesibaigia mirtimi, tai turi būti labai rimtas signalas artimiesiems, kad toks bandymas gali pasikartoti. Taigi būtina pasirūpinti, kad asmuo, bandęs žudytis, gautų reikiamą specialisto pagalbą.

– Praėjusiais metais net 60 proc. atsitiktinių apsinuodijimų sudarė ikimokyklinio amžiaus vaikų apsinuodijimai. Dažniausiai palikti be priežiūros vaikai apsinuodija nesaugiai laikomais medikamentais, buitinės chemijos produktais ir net alkoholiu. Suaugusieji dažniausiai apsinuodija anglies monoksidu, grybais, net trims vyriškiams pernai įkando gyvatės. Apsaugoti žmogų nuo savižudybės tikrai sudėtinga, bet išvengti atsitiktinių apsinuodijimų galima ir būtina tiesiog laikantis elementarių saugumo taisyklių.

– Šeimoje augant vaikui, būtina pasirūpinti saugia namų aplinka. Medikamentai, buitinės chemijos priemonės turi būti laikomos vaikui neprieinamoje vietoje. Pasitaiko, kai nuodingos medžiagos laikomos maisto produktams skirtoje taroje, pavyzdžiui, skiediklis supilamas į gaiviųjų gėrimų butelį. Toks butelis patenka į norinčio atsigerti vaiko rankas ir sukelia sunkų apsinuodijimą. Dažni mažamečių apsinuodijimai medikamentais, ypač raminamaisiais, leidžia teigti, kad egzistuoja dviguba problema: ir nesaugiai laikomi vaistai, ir labai dažnai suaugusiųjų vartojami raminamieji. 2009 m. užregistruoti keli atvejai, kai mažamečiai vaikai apsinuodijo paragavę nesaugiai padėto alkoholio. Tokiomis aplinkybėmis didžiausia atsakomybė tenka tėvams ar globėjams.

Pasirūpinti saugia buitimi ypač aktualu šiuo metu, kai artėja atostogų metas ir kai mažamečiai, tėvams dirbant, dažnai paliekami namuose be priežiūros. Todėl norėtume priminti visuomenei rekomendacijas – saugios buities taisykles.

1) nustatyti potencialius rizikos veiksnius namų aplinkoje: tai gali būti medikamentai, augalai, valikliai, kosmetika, klijai, pesticidai, augalų sėklos, naminių gyvūnų maistas, alkoholiniai gėrimai ir pan.;
2) niekada nepalikti potencialiai nuodingų produktų vaikams prieinamoje vietoje;
3) niekada nemaišyti skirtingų valiklių – įvykus cheminei reakcijai, į aplinką gali patekti nuodingų garų;
4) gaminius pirkti saugiose vaikams pakuotėse;
5) gaminius laikyti tik originalioje, tam skirtoje pakuotėje;
6) niekada nevartoti vaistų mažamečių vaikų akivaizdoje;
7) niekada nevadinti vaistų saldainiais, net ir vitaminų;
8) nelaikyti namuose senų vaistų;
9) perspėti senelius, kitus gimines ir draugus apie saugų medikamentų, buityje naudojamų chemikalų laikymą, jei ketinate juos aplankyti su mažamečiais vaikais.

Daugiau informacijos suteiks:
Jūratė Karalevičienė,
Šiaulių visuomenės sveikatos centro
Visuomenės sveikatos saugos  skyriaus vedėja
el. p. jurate.karaleviciene@siauliai.vvspt.lt
tel. (8 41) 59 63 75

Reda Ulinskaitė,
Šiaulių visuomenės sveikatos centro
Darbo organizavimo skyriaus
vyr. specialistė (ryšiams su visuomene)
el. p. reda.ulinskaite@siauliai.vvspt.lt
tel. ( 8 41) 59 63 83