Nuo šių metų pradžios iki dabar Kaune ir Kauno apskrityje erkių nešiojama Laimo liga jau spėjo užsikrėsti 16 moterų ir du vyrai. Anot Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, tokie skaičiai rodo ne tik tai, kad Laimo liga užsikrėtusios erkės dažniau įsisiurbia moterims, o encefalitu – vyrams, tačiau ir tai, kad pats metas susirūpinti savo saugumu.
Gegužę erkės suaktyvėja
Erkės ieško sau grobio nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Aukų erkės tyko kabodamos ant žolės stiebelių, paprastai 10–20 cm aukštyje. Lūkuriuodama, kol eis pro šalį tinkama auka. Greit prikibusi prie gyvūno kailio arba prie žmogaus drabužių ir, suradusi tinkamą vietelę kūne, įsisiurbia. Erkių „medžioklės” sezonas dažniausiai prasideda kovo mėnesį ir tęsiasi iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio. Aktyviausios jų maisto paieškos būna gegužės ir rugsėjo mėnesį.
Tam, kad erkė būtų aktyvi, užtenka vos 5 laipsnių šilumos. Drėgna vasara ir švelni žiema skatina erkių gausėjimą. Šie parazitai mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Tačiau net ir kolektyviniuose soduose, miesto parkuose, stadionuose, žaliuosiuose želdinių plotuose gausu erkių.
Kodėl nejaučiame erkės įsisiurbimo
Prieš pradėdama „egzekuciją” erkė kartu su seilėmis į žaizdelę suleidžia kraujo krešėjimą stabdančių ir nuskausminamųjų medžiagų. Todėl jos įkandimas neskausmingas. Erkės seilės turi ir „cementuojančių” savybių – jos tarsi priklijuoja ją prie aukos (štai kodėl erkę sunku ištraukti!). „Cementas” ištirpsta, kai erkė prisisotina. Tada ji atsikabina ir nukrinta.
Pasaulyje priskaičiuojama apie 700 erkių rūšių. Jos gali platinti virusų, riketsijų ir bakterijų sukeliamas ligas (erkinį encefalitą, paroksizminę riketsiozę, Ku karštligę, Marselio karštligę, Omsko, Krymo hemoragines karštliges, dėmėtąją šiltinę, Laimo ligą, tuliaremiją, babeziozę, erlichijozę).
Erkės gyvenimas trunka apie trejus ketverius metus. Per šį laikotarpį erkė išauga nuo milimetro dešimtųjų dalių iki 3–4 mm.
Erkinio encefalito simptomai panašūs į gripo
Inkubacinis erkinio encefalito periodas būna įvairus – nuo 7–14 iki 2–28 dienų po erkės įkandimo. Daugumai pacientų, užkrėstų erkinio encefalito virusu, pirmieji ligos požymiai atsiranda po 1–2 savaičių. Simptomai panašūs į gripo – karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po to dauguma žmonių tam tikrą laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau.
Vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių, pasireiškiančių stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu. Kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė. Viruso sukeliamam erkiniam encefalitui specifinio gydymo nėra. Persirgęs šia liga žmogus įgyja imunitetą visam gyvenimui. Tačiau maždaug trečdalis ligonių nevisiškai pasveiksta: vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt.
Erkinio encefalito sukėlėjai tarpsta erkės seilių liaukose, todėl jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis jie pakliūva į žmogaus organizmą. Virusas, sukeliantis erkinį encefalitą, atsparus karščiui. Net esant 50 laipsnių karščio jis visiškai sunyksta tik per 20 minučių. Pakaitintas iki virimo temperatūros virusas sugeba išgyventi dvi minutes. Taip pat „nesibaido” virusas rūgščios terpės ir piene bei jo produktuose išsilaiko iki dviejų mėnesių.
Migruojanti raudonė – būdingiausias Laimo ligos požymis
Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – dažniausiai būna erkės žarnyne (apie 3 proc. erkių borelijų turi ir seilėse). Tad užkratas dažniausiai patenka į žmogaus organizmą tuomet, kai erkė persivalgiusi (dažniausiai po 24–48 val. siurbimo) atpila žarnyno turinį į įsisiurbimo žaizdelę. Taip pat tada, kai netaisyklingai traukiant suspaudžiamas erkės pilvelis.
Būdingiausias Laimo ligos požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), atsirandantis po erkės įsisiurbimo praėjus 1–4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje maždaug pusei nukentėjusiųjų. Dėmė pamažu plečiasi nuo 5–6 iki 60–70 cm dydžio. Dėmės centras dažniausiai šviesesnis, o kraštas ryškesnis, rausvas su alyviniu atspalviu.
Po 4–8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme ir gali pažeisti centrinę ir periferinę nervų sistemą, širdies raumenį, odą, akis, sąnarius. Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali susirgti pakartotinai.
Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?
Susirgti galima tiek įkandus suaugusiai 3–4 mm dydžio erkei, tiek erkių „jaunosios kartos” atstovėms – lervoms bei nimfoms, kurių dydis siekia nuo kelių dešimtųjų milimetro iki 1-2 mm. Taigi jei žmogui įkando erkės lerva ar nimfa, jis gali jos net nepastebėti.
Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugos skiepai. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.
Nuo Laimo ligos, erlichijozės, babeziozės ir kt. erkių platinamų ligų Lietuvoje vakcinos nėra – belieka saugotis erkės įsisiurbimo.
Keletas patarimų
Dirbdami sode ar planuodami išvyką į gamtą tinkamai apsirenkite – dėvėkite šviesius drabužius, pasiūtus iš lygaus audinio. Apykaklė ir rankogaliai turi būti prigludę prie kūno, kelnės sukištos į batus ar kojines. Drabužius ir atviras kūno vietas rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes.
Kas 1–2 valandas apžiūrėkite drabužius – ar jais neropoja erkė, ir kūną – gal erkė jau įsisiurbė?
Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje neveši žolė. Erkės dažniausiai įsisiurbia poilsiaujant – judant raumenims joms sunkiau tai padaryti. Todėl gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų nepatartina.
Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje. Sausame ore erkės gyvena labai trumpai. Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Dar kartą apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą – į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Gerai iššukuokite plaukus, išsimaudykite.
Tinkamai sutvarkykite aplinką
* Poilsiui parinkite atvirą aikštelę kuo toliau nuo brūzgynų, pernykščio šieno ir šiaudų kupetų, griovių, ganyklų.
* Aikštelėje iškirskite menkaverčius krūmokšnius, surinkite sausas šakas.
* Nuolat šienaukite žolę ir išneškite ją kuo toliau nuo poilsiavietės, stovyklavietės, kitų poilsio ir darbo objektų, taip pat sodų, sanatorijų, reabilitacijos ir gydymo įstaigų.
* Negalima arti įrengti buitinių atliekų sąvartyno, nes privilioti graužikai ant savo kūno atneš erkių.
* Mišką apie poilsiavietes, stovyklavietes ar sodą reikia sutvarkyti 30–50 metrų spinduliu – iškirsti sausuolius, pašalinti senus kelmus, praretinti krūmus, nušienauti žolę, surinkti sausas šakas, lapus ir t. t.
* Pasivaikščiojimo ar bėgimo takai turi būti ne siauresni kaip 1,5 metro pločio, žolę prie jų reikia nuolat šienauti ir nunešti kuo toliau nuo poilsiavietės.
* Periodiškai naikinkite graužikus gyvenviečių, poilsiaviečių, stovyklaviečių, sanatorijų, kitų darbo bei poilsio objektų teritorijose.
* Naminius gyvūnus nuo erkių apsaugos specialūs antkakliai (tinka ir atbaidantys blusas).
Įsisiurbusią erkę kuo greičiau ištraukite
Kuo ilgiau erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą. Jei neturite galimybių pašalinti erkę gydymo įstaigoje, paimkite pincetą (tiks ir tankus audinio arba popieriaus gabalėlis), suimkite erkę už galvos kuo arčiau odos ir iš lėto traukite, kol pakilęs odos paviršius sudarys „palapinę”. Keliolika sekundžių išlaikykite tokią padėtį. Po to erkę staigiu judesiu ištraukite ir įkandimo vietą rūpestingai dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu.
Traukdami erkę stenkitės nesuspausti jos pilvelio – galite įšvirkšti ten esančias borelijas tiesiai į žaizdelę, tokiu būdu pagerinsite užkrato patekimą į organizmą.
