Kai termometro stulpeliai kyla, vaikų sveikatos rizikos auga: šilumos smūgiai, nudegimai, infekcijos ir dehidratacija – tai tik dalis problemų, su kuriomis dažniausiai susiduria tėvai. Tinkama apsauga, skysčių balansas ir iš anksto paruošta vaistinėlė gali išgelbėti vasaros atostogas.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Gabrielės Kripaitytės-Afanasjevienės teigimu, šiltuoju metų laiku vaikus dažnai vargina žarnyno infekcijos, pasireiškiančios viduriavimu, vėmimu ir karščiavimu. Dažniausios šių negalavimų priežastys – sugedęs maistas, prasta rankų higiena, užterštas vanduo, netinkamai termiškai apdoroti produktai ar nepakankamai nuplauti vaisiai.
„Vaikai taip pat gali perkaisti, patirti šilumos smūgį. Vasarą neretai pasireiškia pirmosios stipresnės alerginės reakcijos į žiedadulkes, vabzdžių – uodų, bičių, širšių – įgėlimus. Dėl aktyvaus laisvalaikio, plonos aprangos ir sąlyčio su aplinka dažniau pasitaiko odos infekcijų – nuo įdrėskimų, susibraižymų ar nešvarumų. Taip pat dėl gausesnio prakaitavimo ir netinkamos drabužių sudėties padidėja iššutimo bei odos bėrimų rizika. Dulkės, nešvarus ar chloruotas vanduo gali sukelti akių uždegimus – pasireiškiančius paraudimu, niežuliu, ašarojimu“, – vardija ji.
Dehidratacijos pavojus
Vaistininkės teigimu, vasarą vaikams itin svarbu gerti pakankamai skysčių, nes dėl intensyvaus judėjimo ir didesnio prakaitavimo jie greičiau praranda organizmo skysčius nei suaugusieji. Be to, vaikai dar nesugeba efektyviai reguliuoti savo kūno temperatūros, jų organizme yra daugiau vandens, tad net ir nedidelis skysčių trūkumas gali sukelti dehidrataciją.
„Jei vaikas tampa vangus, mieguistas, sunkiai koncentruoja dėmesį, vemia, skundžiasi pykinimu, galvos skausmu ar nuovargiu, retai šlapinasi, o šlapimas yra tamsus ir stipraus kvapo – tai gali būti aiškus dehidratacijos ženklas“, – akcentuoja ji.
Pasak vaistininkės, tinkamiausias pasirinkimas – paprastas vanduo, ne sultys, saldūs gėrimai ar gazuoti kokteiliai. Vandens kiekis, kurį vaikas turi išgerti per parą, priklauso nuo amžiaus, kūno svorio, aktyvumo ir oro temperatūros. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vidutiniškai 30 ml vandens vienam kūno svorio kilogramui.
„Elektrolitai būtini, jei vaikas vemia, viduriuoja, karščiuoja ar fiziškai daug juda. Tokiais atvejais organizmas netenka ne tik vandens, bet ir gyvybiškai svarbių mineralų. Net ir nedidelis jų trūkumas gali paveikti bendrą savijautą ir fizinę būklę“, – pažymi G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Apsauga nuo saulės – ne tik karštą dieną
Vaikiškos apsaugos nuo saulės priemonės kuriamos jautriai, plonai ir greitai išsausėjančiai odai. Jose kruopščiai atrinkti ingredientai – be dirgiklių, dažiklių, alkoholio, parabenų ar sintetinių kvapų.
„Ieškant tinkamos priemonės, verta skaityti etiketes – kai kurios tinka naudoti visai šeimai. Svarbiausia – kokio tipo filtras: cheminis ar mineralinis. Cheminiai filtrai prasiskverbia į odą ir neutralizuoja UV spindulius, tačiau silpnai apsaugo nuo UVA, todėl jų vaikams vengiama. Tuo metu mineraliniai filtrai atspindi tiek UVA, tiek UVB spindulius, todėl jie dažniausiai rekomenduojami vaikams“, – aiškina vaistininkė.
Priemones nuo saulės reikia tepti ar purkšti likus 15–30 minučių iki išėjimo į lauką, o vėliau atnaujinti kas 2–3 valandas ir po kiekvienų maudynių. Dėl didesnės nudegimo rizikos vaikams įprastai rekomenduojamas SPF 50.
Kelionių vaistinėlė – ką būtina turėti?
Keliaujant su vaikais, vaistinėlėje turėtų būti priemonių žaizdų priežiūrai: įvairių dydžių pleistrų (laidžių orui, atsparių vandeniui), sterilūs tvarsčiai, bintai, antiseptinis purškalas, gelis žaizdoms, skirtas įbrėžimams ar nubrozdinimams.
„Taip pat būtina turėti apsaugos nuo saulės priemonių ir raminančių losjonų po saulės vonių. Pravers elektroninis termometras, vaistai nuo skausmo, karščiavimo, elektrolitų tirpalai, probiotikai, vaistai nuo viduriavimo, niežulį ir paraudimą malšinantys geliai po įkandimų, vaikams tinkamas purškiamas repelentas, antihistamininiai vaistai, vienkartinis ledo maišelis ar šaldomasis purškalas. Kiekviena šeima taip pat papildomai turėtų atsižvelgti į vaiko sveikatos būklę, alergijas, lėtines ligas“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Dažniausios klaidos – ką pamiršta tėvai?
Pasak vaistininkės, viena dažniausių tėvų klaidų – nepakankamas pasiruošimas netikėtoms situacijoms. Net ir nealergiškas vaikas gali stipriai sureaguoti į naują augalą ar vabzdžio įkandimą, todėl antialerginiai vaistai – būtini vaistinėlės elementai.
„Tėvai dažnai nuvertina apsaugos nuo saulės svarbą. Vaikai nudega net ir nesaulėtą dieną. Tėvai kartais nenaudoja kremo išvis, arba naudoja per mažai, neteisingai ar tik kartą per dieną. Pamirštamos tokios vietos kaip kaklas, ausys, nosis. Svarbu prisiminti ir kremo galiojimo laiką – dažnai praeitų metų priemonės jau būna netinkamos naudoti. Į tai reikia atsižvelgti prieš dedant priemonę į kelioninį krepšį“, – pabrėžia G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
