Mollers

Atminties sutrikimai kamuoja ir jaunus žmones. Specialistai pataria, kaip jų išvengti

Atminties sutrikimai

Vieni per trumpą laiką gali įsiminti šimtus vardų, o kiti pamiršta ir prieš minutę išgirstą žmogaus vardą. Ką daryti, kad atmintis neprastėtų? Specialistai turi ne vieną patarimą – skaitykite knygas, spręskite kryžiažodžius, žaiskite stalo žaidimus. Gali padėti net rankdarbių kūrimas. Yra ir daugiau būdų, kaip iki gilios senatvės išlaikyti gerą atmintį.

Padeda mokytis ir išgyventi 

Pasak „Antėjos“ klinikos gydytojos neurologės Jurgitos Kutavičės, atmintis padeda mokytis naujų dalykų, dorotis su kasdienėmis užduotimis, planuoti veiklą.

„Atmintis kiekvienam gyvam organizmui būtina, kad jis galėtų mokytis, prisitaikyti ir išgyventi. Atmintis svarbi kasdienybėje, profesinėje veikloje, socializacijoje. Ji būtina mokantis, priimant sprendimus, bendraujant. Gebėjimas prisiminti yra glaudžiai susijęs su mąstymu ir emocijomis. Todėl sutrikus atminčiai, savarankiškai gyventi gali būti labai sunku“, – sako J. Kutavičė. 

Neurologės teigimu, už atmintį yra atsakingas hipokampas (galinių smegenų žievės sritis), kuris gali integruoti ir sujungti informaciją iš įvairių galvos smegenų sričių.

„Atmintis atlieka tris pagrindines funkcijas: informaciją koduoja, saugo ir atkuria. Kodavimu yra vadinamas informacijos patekimas į mūsų atminties sistemą. Saugojimas yra informacijos išlaikymas šioje sistemoje. O atkūrimo metu informacija yra išimama iš saugyklos ir sąmoningai suvokiama“, – aiškina J. Kutavičė. 

Atmintis prastėja senstant

Gydytojos teigimu, egzistuoja du atminties tipai, kurie veikia kartu ir padeda įsisavinti naują informaciją bei įgyti įgūdžių, – darbinė ir ilgalaikė atmintis.

Darbinė atmintis – atsakinga už mąstymo, interpretavimo, supratimo ir problemų sprendimo procesus. Manoma, kad ši atmintis yra fiksuotos talpos, todėl yra kontroliuojamas mokymosi procesas. Ilgalaikė atmintis talpina visas ankstesnes žinias, patirtis ir įvykius. Kuo darbinė atmintis geresnė, tuo greičiau žmogus apdoroja informaciją. Mokslininkai tyrimais įrodė, kad senstant vizualinė darbinė atmintis suprastėja – mažėja gebėjimas atsiminti medžiagą, kurios nematai.

„Nėra taip, kad jaunesni žmonės yra pajėgesni įsiminti daugiau informacijos nei vyresni, tačiau jaunesnių žmonių atminties atkūrimo funkcija yra geresnė.

Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu skirtingo amžiaus žmonėms buvo duota užduotis peržiūrėti ir įsiminti kelis skirtingų spalvų ir dydžių taškus. Vėliau dalyviams buvo pateiktas naujas taškas, kuris buvo nuspalvintas viena iš anksčiau matytų spalvų. Atliekant užduotis buvo registruojami dalyvių elektroencefalografiniai duomenys (tiriamas galvos smegenų bioelektrinis aktyvumas). 

Tyrimo metu paaiškėjo, kad jaunų ir pagyvenusių žmonių atminties talpa panaši, tačiau vyresni žmonės atsiminė mažiau spalvų nei jaunesni.

Manoma, kad tai yra susiję su blogesne vyresnių žmonių atminties atkūrimo funkcija bei prastesne prisiminimų kokybe“, – sako gydytoja neurologė.

Pavojų kelia ir miego trūkumas

Anot J. Kutavičės, dažniausiai dėl atminties sutrikimų skundžiasi pagyvenę žmonės, tačiau panašios bėdos gali kamuoti ir jaunus. Sutrikimus dažniausiai lemia nuolatinis stresas, netinkama mityba ir poilsio stoka.

„Miegant formuojasi ilgalaikė atmintis, kuri talpina visas ankstesnes žinias, patirtis ir įvykius. Todėl labai svarbu, kad miegas būtų kokybiškas ir pakankamas. Jeigu trūksta miego, atmintis prastėja.

Atminčiai įtakos turi ir lėtinis stresas bei nerimas. Jie lėtina smegenų veiklą, skatina hipokampo nykimą. Atmintį taip pat neigiamai veikia ir nesubalansuota mityba, dėl to ima trūkti vitaminų ir mikroelementų“, – pabrėžia gydytoja neurologė.

Svarbu ir subalansuota mityba

Jai antrina ir BENU vaistinės vedėja, vaistininkė Laura Kairiūkštienė. Jos teigimu, atmintį, kaip ir visas kitas organizmo funkcijas, itin veikia subalansuotas darbo ir poilsio režimas.

„Miegas turi didžiulę įtaką atminčiai – jo metu trumpalaikiai prisiminimai paverčiami ilgalaikiais. Atminčiai ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. Tai yra ne tik puikus būdas sumažinti stresą ir susijusius hormonų lygius, kurie gali neigiamai paveikti smegenų funkcijas bei atmintį.

Fizinė veikla taip pat gerina kraujotaką, o pastaroji geriau aprūpina smegenis deguonimi“, – aiškina L. Kairiūkštienė.

Vaistininkė teigia, kad atminčiai svarbi ir subalansuota mityba (mažiau riebalų ir cukraus, daugiau vaisių ir daržovių) bei pakankamas vandens kiekis.

„Atminčiai yra labai svarbūs vitaminai E, B, C, selenas, omega-3 rūgštys. Pastarųjų galima gauti su riebia žuvimi – lašiša, tunu, sardinėmis. O riešutai, ypač graikiniai, yra puikus vitaminų E ir B, antioksidantų ir sveikų riebalų šaltinis. Kaip ir avokadai, kuriuose gausu sveikų riebalų bei vitamino E. Įvairių spalvų daržovės bei vaisiai, ypač tie, kuriuose gausu antioksidantų ir vitamino C, irgi gali pagerinti atmintį“, – sako L. Kairiūkštienė.

Lavina stalo žaidimai ir naujos patirtys

Anot vaistininkės, atmintį gerina ir naujų dalykų mokymasis. Pavyzdžiui, užsienio kalbų, naujų žodžių.

Naudingi gali būti ir rankdarbių kūrimas, kryžiažodžių sprendimas, įvairios dėlionės, kortelių žaidimai, knygų skaitymas.

„Nors žmogaus smegenys kasdieniame gyvenime nuolat treniruojami, nauja veikla jas gali suaktyvinti naujais būdais, apsaugoti nuo degeneracijos, kuri yra susijusi su amžiumi. Todėl stalo žaidimai, dėlionės, kryžiažodžių ir sudoku sprendimas, socializacija, naujos patirtys ir užduotys (tokios kaip naujos kalbos mokymasis ar grojimas nežinomu instrumentu, rankdarbiai) skatina smegenų plastiškumą, kuria naujas sinapsines jungtis (tai jungtys tarp neuronų, skirtos signalams perduoti), padeda lavinti atmintį“, – akcentuoja L. Kairiūkštienė. 

TAIP PAT SKAITYKITE