Lietuvoje numatoma pensinį amžių ilginti iki 65 metų bei suvienodinti vyrams ir moterims. Norint pratęsti pensinį amžių, reikia dviejų paprastų dalykų: darbo ir sveikatos.
Maestro neturi laiko
Vyriausybės sumanymas pratęsti pensinį amžių nerūpi sveikiems, darbingiems ir talentingiems žmonėms.
Lietuvoje gausu žinomų žmonių, kurie darbingumu stebina ir būdami pensinio amžiaus.
Garsusis Lietuvos tenoras Virgilijus Noreika ne tik žavi klausytojus savo nuostabiu balsu dainuodamas scenoje, bet ir dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams, vadovauja Solinio dainavimo katedrai.
Garsusis dainininkas jaučiasi esąs kupinas jėgų. Šiemet jam sukaks 74-eri.
„Jei nori normaliau gyventi, pirkti benziną ir važinėti automobiliu, pensijos neužtenka, esi priverstas dirbti”, – yra sakęs teatro legenda R.Adomaitis.
Patirtis nevertinama
Ne vienus metus užtarnautu poilsiu galėtų mėgautis ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Ona Mitalienė. Ji mano, kad sprendimas dirbti ir išėjus į pensiją pirmiausia priklauso nuo sveikatos.
Jeigu jėgos leidžia, žmogus pasirenka, ar dirba dėl pinigų, ar noro realizuoti save. Pensijos Lietuvoje nėra didelės. Tad norėdami pragyventi pensininkai priversti dirbti.
Pasak O.Mitalienės, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje pensininkai anksčiausiai išeina užtarnauto poilsio. Medikės manymu, prieš ilgindama pensinį amžių, Vyriausybė turėtų atsižvelgti, kiek žmonių ir kodėl dirba išėję į pensiją. Be to, koks šalies gyventojų amžiaus vidurkis.
„Aš galėčiau ir nedirbti. Bet man patinka mano darbas, myliu ligonius. Man smagu ligoninėje”, – džiaugėsi pašnekovė.
Kitais metais švęsianti 50 metų darbo ir garbingą savo amžiaus jubiliejų O.Mitalienė neslėpė esanti maksimalistė, tad darbus stengiasi atlikti puikiai. Bet jei tik pajus, kad nebesugeba tinkamai atlikti pareigų arba darbas nusibos – pasitrauks.
„Kol kas man sekasi. Visur suspėju ir dar kitus paraginu”, – šypsojosi pašnekovė.
Medikės manymu, žmogus turėtų būti savikritiškas ir įvertinti savo gebėjimą dirbti. Jis pats turėtų nuspręsti, kada būtų laikas išeiti užtarnauto poilsio.
„Dalis žmonių dirba ne tik dėl pinigų, bet ir norėdami save realizuoti. Pasaulyje patyrę gydytojai dirba ir sulaukę garbingo amžiaus. Bet pas mus dar nevertinama patirtis”, – apgailestavo pavaduotoja.
Gelbėjasi nuo vienatvės
O.Mitalienė spėjo, kad pensininkai renkasi darbą ir dėl vienatvės. Dėl mažos pensijos jie negali keliauti, kaip daugelis bendraamžių kitose šalyse. Be to, Lietuva turbūt vienintelė valstybė Europoje, kur labai didelis amžiaus skirtumas tarp vyrų ir moterų. Kaimuose moterų gyvena penkis kartus daugiau nei vyrų.
Nebėra ir tradicijos, kai kartu po vienu stogu gyveno kelios kartos. Tad jaučiantys vienatvę vyresni žmonės geriau renkasi darbą. Tokį pasirinkimą patvirtina ir atliktos studijos duomenys, kad ilgai dirbantys žmonės gyvena ilgiau.
„Vienatvė ir stresinės situacijos sveikatos neprideda. Jei žmogus tinkamai derina darbą su poilsiu, darbą ir krūvį pasirenka pagal savo amžių, jis gali dirbti ir būdamas pensininkas”, – sakė O.Mitalienė.
Kur gauti darbo?
Lietuvoje gyvena beveik 600 tūkst. pensinio amžiaus žmonių. Jų pensijoms pernai išmokėta 5,5 mlrd. litų. Norint, kad šie skaičiai sumažėtų, galima ilginti pensinį amžių.
Šiuo metu Lietuvoje moterys į pensiją išeina 60 metų, vyrai – 62,5 metų. Vyriausybė numato šį amžių pamažu ilginti, kol jis pasieks 65 metus, suvienodinti vyrams ir moterims. Taip elgtis, anot Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus, įpareigoja Pasaulio banko rekomendacijos bei prastėjanti šalies demografinė padėtis. Šios priemonės, kaip tikimasi, galėtų padėti „Sodrai” sutaupyti apie 600–700 mln. litų.
Tačiau tai galima pasiekti tik tada, jei žmonės turės darbo. Bepigu garsiems, nusipelniusiems žmonėms, kuriuos visi kviečia į darbą, nes jie reprezentuoja įmonę ar įstaigą. ES statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, Lietuvoje šį pavasarį nedarbo lygis siekė 13,7 proc. Verslui vyresni darbuotojai brangūs ir neproduktyvūs. Kompanijai mažinant išlaidas, pirmiausia atleidžiami tie, kuriems greitai teks pasitraukti į pensiją. Graikijoje tik 20 proc. gyventojų dirba iki pat pensinio amžiaus.
Kitų pavyzdžiai neguodžia
Daugelio ES šalių gyventojai į pensiją išeina vėliau. Pavyzdžiui, Norvegijoje – 67 metų, Austrijoje, Lenkijoje vyrai – 65-erių, moterys – 60-ies, Portugalijoje ir daug kur kitur – 65-erių. Šis pensinis amžius yra Europos šalių vidurkis. Tačiau vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Norvegijoje yra 77,8 meto, moterų – 82,5, Austrijoje atitinkamai 76,9 ir 82,6, o Lietuvoje vyrų – 65,3 meto, moterų – 77,2 meto. Vadinasi, išėję į pensiją vyrai gyvens tik tris mėnesius?
Lietuviai, baltarusiai, ukrainiečiai vis dar negali pasigirti sveikata ir ilgėjančia gyvenimo trukme. Pastarosiose šalyse į pensiją išleidžiami 60 metų vyrai ir 55-erių moterys, jų vidutinė gyvenimo trukmė trumpesnė nei mūsų.
Pensininkai ligoti
Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorija atlieka vyresnio amžiaus miesto gyventojų sveikatos ir gyvensenos ypatumų tyrimus. Viename jų dalyvavo daugiau kaip 4 tūkst. 45–72 metų gyventojų. Subjektyviai savo sveikatą kaip gerą įvertino 30,6 proc. vyrų ir 18,6 proc. moterų.
Išskaidžius amžiaus grupes į 45–54 metų ir 65–72-ejų, pirmosios 42,2 proc. vyrų savo sveikatą įvertino kaip gerą, o antrosios – perpus mažiau, tik 24,6 proc. Moterys jaučiasi dar nesveikesnės, atitinkamai tik 28,1 ir 10,3 proc. sveikatą vertino gerai. Kaip blogą savo sveikatą įvertino 8,9 proc. 45–54 metų ir 19,7 proc. 65–72 metų moterų. Abiejų amžiaus grupių vyrai kaip blogą savo sveikatą įvertino vienodai – po 9,1 proc. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas nustatytas 76 proc. vyresnio amžiaus grupės žmonių.
Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų užima pirmą vietą tarp mirties priežasčių. Lietuvos ligoninėse gydomas kas trečias 65 metų ribą perkopęs gyventojas.
Faustas Stepukonis, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros docentas, tarptautinio gerontologinio projekto „Klaipėda 80+” koordinatorius
Verta laipsniškai ilginti pensinį amžių. Tiesa, Lietuvoje gyvenimo trukmė neilgėja jau aštuonerius metus, bet daugelyje pasaulio šalių gyvena vis daugiau sveikų vyresnio amžiaus žmonių. Tad daugelis šalių priima naujus įstatymus. Japonai pirmieji pensinį amžių pailgino iki 70 metų. Tą patį ruošiasi padaryti vokiečiai. Daugelis šalių patvirtina gana lanksčią sistemą, kai žmogus pats nusprendžia, kada ilsėtis. Dabar kartais žmogus verčiamas išeiti į pensiją, nes darbo rinka atveriama jaunimui. Nors dabar Lietuva pasirinko netinkamą laiką pensiniam amžiui ilginti. Pagal kitus tyrimus akivaizdu, kad žmonių sveikata negerėja.
Lietuvoje nuolat gausėja vyresnio amžiaus gyventojų. Beveik per dešimtmetį 65 metų ir vyresnių asmenų padaugėjo nuo 10,6 iki 15,8 proc. Numatoma, kad ir toliau šio amžiaus gyventojų gausės. Pasaulyje dabar vyrauja tendencija, kad vis daugiau pensininkų dirba. Bet jie dažniausiai renkasi neformalias pareigas, visuomeninę veiklą. Lietuviai dar iki to „nepriaugo”, bet jie taip pat gana aktyvūs.
