Sąžiningumas – tik gudrybė, kuria naudojamės, kai matome, kad iš to bus asmeninės naudos? Vis daugiau psichologų neigia tokį savanaudišką požiūrį, ir sako, kad taip būtų pernelyg paprasta. Kognityvinių ir neuromokslų laimėjimai leidžia psichologams gauti naujų, įdomių atsakymų į šį klausimą.
Kalifornijos Losandželo universiteto (UCLA) psichologas Golnazas Tabibnia su kolegomis Ajay Satpute ir Matthew Liebermanu, pasinaudoję psichologiniu testu, vadinamu ultimatumo žaidimu, laboratorijoje ištyrė, kaip smegenis veikia sąžiningumas ir savanaudiškumas. Jų naudotoje testo versijoje yra užduotis, kuomet asmuo A turi pinigų (tarkime 23 dolerius), kuriuos su asmeniu B gali pasidalyti norimu būdu. Asmuo B negali ginčytis, o tik atmesti arba priimti jam siūlomą dalybų būdą. Jeigu asmuo B atmeta pasiūlymą, pinigų negauna nė vienas.
Kad ir kokią sumą asmuo A pasiūlytų asmeniui B, jam tai būtų be vargo gautas laimikis, net jeigu tai tik 5 doleriai iš 23. Taigi tikras savanaudis pasiimtų pinigus ir dingtų. Tačiau laboratorinis testas atskleidė daugiau detalių. Mokslininkai eksperimentą vykdė taip, kad kartais 5 doleriai buvo šykštus, o kartais dosnus pasiūlymas (tarkime 5 doleriai iš 10). Taip jie užtikrino, kad tiriamieji reaguotų į pasiūlymo sąžiningumą, o ne laimikio dydį. Gavę testo rezultatus, mokslininkai paprašė tiriamuosius asmenis B įvertinti savo laimės ir pasitenkinimo pojūtį skalėje. Iš skalės paaiškėjo, kad netgi laimėdami tokią pačią pinigų sumą, jie jautėsi laimingesni, jeigu pasiūlymo būta sąžiningo negu tais atvejais, kai pasiūlymas buvo savanaudiškas.
Psichologai susidomėjo, ar yra koks nors įgimtas atpildo mechanizmas jeigu su mumis elgiamasi sąžiningai. Jie skenavo dalyvių smegenis, kai tiriamieji svarstė sąžiningus ir šykščius pasiūlymus. Rezultatai sutapo su anksčiau gautaisiais. Mokslininkai nustatė, kad smegenų dalis, susijusi su neigiamomis emocijomis, tokiomis kaip moralinis nepasitenkinimas, yra suaktyvinama, kai su mumis elgiamasi nesąžiningai. Įdomu tai, kad buvo aptiktos ir su atlygiu susijusios smegenų dalys, suaktyvinamos sąžiningo pasiūlymo metu, nors asmenis ir nebuvo pasiūlyta didesnė pinigų suma.
„Psychological Science” žurnale mokslininkai rašo, kad savanaudišką elgesį smegenys vertina kaip emociškai nemalonų ir atvirkščiai. Be to, šie emociniai virsmai vyksta smegenų dalyse, kurios veikia automatiškai ir greitai, taigi šiose situacijose emocinė smegenų dalis ima viršų, palyginti su lėtu protiniu mąstymu. Esant tokiam konfliktui, smegenų greita reakcija yra reikalauti sąžiningo atsako.
Dar įdomiau yra tai, kad ištyrę smegenų signalus tų asmenų, kurie susitaikydavo su nesąžiningu pasiūlymu, norėdami gauti pinigų, mokslininkai pastebėjo specifinį neuronų aktyvumą. Pasirodo, kad nesąmoningai protas gali laikinai užtildyti sąžiningo atsako poreikį ir taip leisti prasiveržti savanaudiškam lėtam mastymui.
Šaltinis: „Association for Psychological Science”
