Išmokę kalbėti, žmonės išmoko ir meluoti. Meluojame keliais atvejais: iš baimės, dėl juoko, norėdami padaryti staigmeną. Painiavos sukėlė mokslas apie pasąmoningus motyvus. Ar reikia traktuoti juos kaip melą? Nežinodami, kaip į tai atsakyti, išsiugdome įprotį nepasitikėti žmogaus žodžiais. Todėl mums rūpi, ką kalba jo kūnas. Mes bandome skaityti mintis !
Atrodo, dauguma mūsų kuria savo interpretacijas, ką reiškia ta ar kita žmogaus išraiška. Kartais tai sukelia nesusipratimus – kai žmonės interpretuoja save ir mano, kad taip pat juos interpretuoja ir kiti.
Tiesa, kai kurie dalykai vis dėlto aiškūs – veido emocijos iš tiesų suprantamos panašiai visame pasaulyje. O kaip dirbtinė šypsena? Pasirodo, ir ją galima iššifruoti – kai žmogus šypsosi nuoširdžiai, prie akių susidaro raukšlelės. O kai imituoja draugiškumą – ne.
Kai žmogus juokiasi nuoširdžiai, juokas prasideda pilve ir juokiantis pilvas net kratosi. Kai žmogus imituoja juoką – jis juokiasi tik krūtine.
Kitos emocijos – liūdesys, pyktis, nuoskauda – dažniausiai gerai matyti iš žmogaus veido: lūpų kampučių ir akių.
Sunkiau atpažinti norus.
Noras sugundyti
Dažnas nesusipratimas – vyrai neteisingai interpretuoja gundomą moters elgesį. Tarkime, vyriškis pastebi moterį trumpu sijonu ir prigludusia raudona palaidinuke, sėdinčią ant suoliuko, užkėlusią koją ant kojos. Vyrui apnuogintos moters kojos – gana stiprus seksualinis dirgiklis, todėl jam atrodo, kad moteris specialiai jį seksualiai dirgina. Pastebėjęs, kad moteris atsargiai perkelia vieną koją nuo kitos, jis nepastebimai žvilgteri į jos tarpkojį, ir imasi veiksmų. Bet jūs jau žinote, kokia didžiulė klaida – suprasti šį signalą kaip seksualinį kvietimą ir atsisėdus šalia mėginti duoti jai užuominų! O dar kelių pokalbio minučių uždėti jai delną ant kelio? Moteris greičiausiai supyks, išeis ar netgi skels antausį. Kodėl kyla tokių nesusipratimų?
Vyras pasakys: „Bet juk visos moterys žino, kad mus jaudina trumpi sijonai. Logiška, kad sėdinti moteris trumpu sijonu irgi tai žino – vadinasi, nori mus, vyrus, sugundyti. Aš – vienas iš vyrų, vadinasi, ji nori sugundyti ir mane!”
Vyras tarsi ir logiškai mąsto, tik daro neteisingą prielaidą. Paklausykime moters.
Moteris sako: „Užsisegiau trumpą sijoną, nes pagaliau nusidepiliavau kojas. Žinau, kad mano kojos – dar visai nieko. Šiandien tokia mano nuotaika: su šiuo sijonu sau labiausiai patinku.”
Ar jūs girdite bent vieną žodį apie norą sugundyti?
Klaidinga prielaida
Ši vyro klaida atsiranda dėl to, kad iš savo seksualinės reakcijos į moterį vyras daro išvadą, kad moteris tyčia kelia jam šią seksualinę reakciją. Iš moters elgesio jis sprendžia apie jos norą. Jis gali net pradėti ginčytis, kad moteris, kuri seksualiai žadina vyrus, gal ir nenori sąmoningai nieko sugundyti, bet nori sekso pasąmoningai.
Tokiais atvejais psichoanalitikai kalba apie „laukinę psichoanalizę”. Jie perspėja, kad netgi psichoanalizės metu sakydami žmogui tai, ką, mūsų nuomone, jis jaučia ir ko nori, mes turime būti arčiau to, ką jaučia pats žmogus, o ne dėstyti psichoanalizės teoriją. Moteris gali atsakyti į vyro pastabą maždaug taip: ,,Žinai, o juk tu matai manyje mamą ir nori nužudyti savo tėvą, ar ne?” Kaip jums atrodo, ar sutiks vyras su tuo? O juk moteris padarė tą patį ką jis! Moteris dažniausiai nesako taip ir yra teisesnė klausdama: „Aš tave traukiu?” Ši interpretacija artimesnė tam, ką jaučia vyras.
Teisingesnis vyro elgesys galėtų būti toks: išmesti iš galvos Froidą ir nepainioti savo seksualinio jaudulio su moters savijauta. Įsijausti į moters sąmoningus norus ir kraštutiniu atveju pasakyti: „Nepykite, bet aš prisėdau šalia, nes man patinka simpatiškos moterys. Ar jums niekas nesakė, kad jūs šiandien labai gražiai atrodote?”
Matote, vyras ir moteris šiuo atveju sutaria, nes jų interpretacijos yra panašios – ,,atrodyti gražiai”. Pokalbis gali tęstis ir kas žino, gal kada nors išaugs į suartėjimą. Galbūt galimybė suartėti ir egzistavo kažkur giliai moters pasąmonėje, tačiau pirma ji turi pati sąmoningai to užsinorėti, o vyriškio skubota pastaba ir veiksmai ją tik atbaidytų.
Kuklumas – slaptas ekshibicionizmas
Atrodo, bent mūsų veidas nemeluoja? Šituo dalyku jūs galėjote įsitikinti dar vaikystėje – kai rausdavote. Jūs ir dabar raustate? Ką gi, tuo lengviau jums bus sutikti: galima nuslėpti faktą, bet negalima nuslėpti gėdos ir drovumo. Drovumas – emocija, akivaizdžiai rodanti vidinį diskomfortą dėl įsivaizduojamo ar tikro aplinkinių dėmesio, kelianti mums nemažai problemų vaikystėje. ,,Aha! Paraudai!” – piktdžiugiškai šaukdavo vaikai, pamatę jus paraudusį iš gėdos.
Tačiau žmonės, paviršutiniškai susipažinę su psichoanalize, tokiais atvejais kalba ką kita. Dažnai raustančiam žmogui jie gali pasakyti: ,,Tai, matyt, labai nori dėmesio?”
Kokia tokios pastabos logika?
Žmogus sako: ,,Kai kas nors parausta kaip pomidoras, jis pasidaro visiems matomas. Nesvarbu, ką šneka žmogus, jei jis darosi matomas, vadinasi, ir nori būti matomas! Viename psichoanalizės veikale rašoma, kad kuo žmogus drovesnis, tuo jis nekuklesnis. Ir išvis kuklumas – tai slaptas ekshibicionizmas!
Žmogus vėl daro klaidą spręsdamas apie norus. Paklauskime drovaus žmogaus, ko jis nori.
Jis atsakys: „Aš kaip tik noriu kuo toliau nuo visų pasislėpti! Iš gėdos noriu pabėgti, prasmegti po žeme!”
Tiesa, galbūt pasąmoningai kuklus žmogus ir nori dėmesio, tačiau norint su juo susitarti, labiau tiktų jo paties interpretacija – galima prieiti ir tyliai paklausti: „Nori kur nors išeiti ir pabūti vienas?”
Nemažai klaidų daro ir šeimos nariai, pagal elgesį spręsdami vienas apie kito norus. Moteris grįžta namo ir persimeta keliais žodžiais su vyru. Ji nori paklausti, ką jiedu galėtų šį vakarą nuveikti. Ar vyras išeitų su ja pasivaikščioti? Vyras, įsigilinęs tvarko naująjį kompiuterį – savo pasididžiavimą – narplioja laidus. Į žmonos pastabą jis atsako: „Tuoj”. O jei moteris paklausia dar kartą, jis supyksta: „Negi nematai, kad aš užsiėmęs svarbiu darbu?!” Moteris padaro išvadą, kad vyras jos nemyli. Ji įsižeidusi tyli, o po kurio laiko ima rengtis. „Kur tu?” – klausia vyras. „Negi tau tai rūpi?” – pagiežingai klausia moteris. „Ką aš ne taip padariau? – pyksta vyras. – Kodėl aš visą laiką turiu jaustis kaltas?” Ir padaro išvadą: „Ji nori sugadinti man gerą nuotaiką”.
Moteris iš to, kad vyras, užuot pasivaikščiojęs su ja, tvarko kompiuterį, padaro išvadą, kad vyras labiau nori kompiuterio, o ne jos! Neatmeskime galimybės, kad fetišistiniai vyro polinkiai gali pasireikšti ir tokia perversija – „kompiuteriofilija”. Tačiau žymiai tikslesnė interpretacija gali būti tokia: ,,Nupirkai labai gerą kompiuterį? Tikriausiai norėjai mus visus pradžiuginti”. Vyras sutiks su tuo: galų gale ateityje kompiuteriu naudosis visi šeimos nariai, todėl jis ir ketino pradžiuginti visus, taip pat ir žmoną. Tačiau kodėl žmonai tai nedaro įspūdžio? Ar ji nori sugadinti jam nuotaiką, nubausti jį? Sąmoningai greičiausiai – ne.
Ir vėl kaltas???
Vyras neteisingai interpretuoja jos elgesį kaip sąmoningą ketinimą: „Kadangi įsižeidusi ji ruošiasi išeiti, o man dėl to bloga, vadinasi, ji nori mane nubausti! Bet už ką?”
Vyras galėtų geriau suprasti moterį, jei tuo metu nejaustų tokio emocinio streso. Jį sukelia kaltės ir bausmės idėja. O kaip jis gali nesijausti kaltas? Galbūt, jei jis suprastų: moteris nenori, kad jis jaustųsi kaltas, ji tiesiog veidu rodo nepasitenkinimą. Bet būti nepatenkintam nereiškia nuolat dėl to ką nors kaltinti. Po kiek laiko nepasitenkinimas pats praeis, moteris pralinksmės, ir be didelių vyro pastangų.
Teisingesnė vyro interpretacija būtų tokia: ,,Tu įsižeidei? Tau norisi, kad aš su tavimi pabūčiau?” Prisiminkime: norai dažniausiai nesutampa su elgesiu. Jei visai atvirai, mūsų visų norai geri, o veiksmai – tai geriausia, ką tuo metu galime sugalvoti. Tik kitiems tai gali pasirodyti atvirkščiai.
Yra tokia Rytų istorija. Vieną kartą paukščių parduotuvėje kalbanti papūga apvertė buteliuką aliejaus. Už bausmę šeimininkas uždėjo jai ant galvos gaubtuką. Po savaitės nuėmęs gaubtuką jis pamatė, kad paukštis kiek prapliko. Be to, papūga nustojo kalbėti. Po kelių dienų į parduotuvę užėjo praplikęs pirkėjas. Pamačiusi jį papūga krūptelėjo ir prabilo: ,,Aha! Tai tu irgi apvertei buteliuką aliejaus?”
