Dažnas tautietis šventines dienas praleidžia su plačia gimine prie gausiai maistu nukloto stalo. Tiesa, retsykiais nuo stalo pakylama, nes reikia nusnūsti ar peržvelgti televizijos programą.
Nieko nauja, kad daugeliui tradicinės šventės asocijuojasi su maistu, galbūt tai ir nieko bloga. Tradicijos, skeptikams pratartų gatvėje sutiktas lietuvis, ir jis būtų teisus. Šventinio stalo siaubimas gal ir nepuošia, bet bent jau nežudo. Paprastai ant jo puikuojasi namuose gaminti patiekalai, mamų ar močiučių kepti tortai, sausainiai. Tikėtina, kad per šventes niekas nebėga į greitojo maisto restoranus, netyrinėja kebabų kioskelių pasiūlos ar kitų, mums jau artimų tapusių užkandinių valgiaraščių.
Tiesa, šventės greitai baigiasi, ir paplatėjusi talija ima erzinti. Specialistai tikina, kad persivalgymas per šventes nedžiugina, bet dar labiau reikėtų susimąstyti, ką valgome kiekvieną dieną, ką valgo mūsų vaikai.
Storėjantys vaikai ir besikeičiantys jų valgymo įpročiai gali lemti, kad po keliolikos metų šventiniai stalai atrodys kitaip, greta jų sėdintys žmonės – taip pat.
Mitybos tyrimai rodo, kad lietuviai vaikai per dieną gauna tik ketvirtadalį jiems reikalingos natūralių daržovių ir vaisių normos, jie mažiau juda, bet daugiau žaidžia kompiuterinių žaidimų.
Galbūt todėl net ne specialistai pastebi pamažu besikeičiančias vaikų ir paauglių figūras, jos darosi aptakesnės, vaikai storėja.
JAV mokslininkai nustatė, kad vaikai ima storėti dar nesulaukę ketvirto gimtadienio, o vėliau antsvorio turi beveik 20 proc. mažamečių. Teigiama, kad apkūnesni yra tie, kurie turi mažiau kantrybės. Esą begalinis domėjimasis viskuo, nesugebėjimas susikoncentruoti gali lemti vaiko polinkį į nutukimą.
Ramesni ir paklusnesni vaikai, tikina amerikiečių psichologai, kur kas rečiau gviešiasi nesveiko maisto, valgo jo mažiau, nei didesnę laisvę pajutę bendraamžiai. Sudėtingus ir ne visada sveikus vaikų valgymo įpročius lemia ir kitų mažamečių pavyzdys.
JAV specialistai tikina, kad greitasis maistas, vaisvandeniai ir saldainiai vaikų pamėgti ne tik dėl skonio, bet ir dėl noro neišsiskirti iš aplinkos. Lietuvoje tokie tyrimai dar nedaryti, bet tai, kad mokyklose stovintys saldainių, vaisvandenių ir traškučių automatai yra nuolat apgulti vaikų, verčia susimąstyti.
Nepriklausomas mitybos specialistas Vincentas Sakas teigia, kad žmogaus valgymo įpročiai priklauso nuo jo gyvensenos. Šiandien tuos valgymo įpročius, kaip ir daug ką, diktuoja didieji prekybos centrai.
„Mes negalime rinktis, neliko mažų, sveiko maisto parduotuvėlių. Prekybos centruose daug maisto, jis gražus, bet nesveikas. Maisto, parduodamo prekybos centruose pagrindas, – cheminiai dariniai, kurie sukelia įvairias ligas ir alergijas. Tai – visuotinis nuodijimas”, – Alfa.lt aiškino specialistas. Anot jo, Lietuvoje niekas nesirūpina vaikų maitinimu, kaliniais domimasi labiau, nei vaikais. „Vaikų maitinimas Lietuvoje atiduotas į profanų rankas, todėl daugėja nutukėlių, nesveikų, alergijomis sergančių vaikų”, – aiškino V. Sakas. Anot jo, jei taip bus ir toliau, netrukus Lietuvoje bus labai daug sergančių, nutukusių ir maistu besinuodijančių žmonių.
Tunkantys vaikai ir jų tėvai verčia pagalvoti ne tik apie pakitusius valgymo įpročius ar nesveiką maistą, keičiasi ir pats maistas. Liesa vištiena, liesas pienas ar raudonas pomidoras neatrodo tie produktai, kurių reikėtų privengti norint išlaikyti dailias kūno linijas.
Bulvės, makaronai ir pyragai – štai ko reikėtų atsisakyti. Tačiau specialistai jau nėra tokie tikri, ar storėjame tik nuo riebalų ir angliavandenių. Manoma, kad žmogaus figūra kinta ne tik nuo riebaus, saldaus ar sūraus maisto, ji keičiasi ir nuo liesų, bet hormonų ir maisto skonio stipriklių papildytų produktų.
Amžinai gražus obuolys ar kriaušė gali būti toks pat „negeras” maistas, kaip ir riebus kepsnys ar spirgučiuose paskendęs didžkukulis. Chemijos produktai, kuriais apdorojamas obuolys ir kurie išlaiko jį gražų kelerius metus, suvalgius tokį vaisių pakliūva į žmogaus organizmą, kuris kaupdamas tokius „cheminius klodus” pamažu ima keistis.
Auginimo hormonai, kuriais lesinamos vištos, kad greičiau augtų, sukrimtus tokios vištos šlaunelę „apsigyvena” žmogaus organizme. Valgant tokių liekanų organizmas prikaupia itin daug, tai lėtina medžiagų apykaita, organizmas pripranta nuolatos gauti daug saldaus, sūraus ir riebaus maisto. Net numetus svorio, cheminės organizmo sankaupos, alkanosios ląstelės niekur nedingsta, jos tūno ir laukia kitos progos, tikina JAV mokslininkai.
