Absurdiškas „kukurūzininko” idėjas stebėtinai greitai pasigavo amerikiečių medikai. Dar daugiau — apipjaustymas ankstyvoje vaikystėje tapo populiarus ir kitose angliškai kalbančiose šalyse. Europoje tai neprigijo, bet Amerikoje apipjaustymai daromi iki šiol.
Apipjaustymas yra apyvarpės šalinimo operacija. Pasaulyje ji dažniausiai atliekama tam tikras religijas išpažįstantiems asmenims — žydams ir musulmonams. Žydų berniukai apipjaustomi jau aštuntą dieną po gimimo, o musulmonai tai atlieka 5–7 metų berniukams. Apyvarpės šalinimo ritualais tiki daugelis Afrikos genčių.
Niekas tvirtai nežino, iš kur ir kodėl atsirado religinis apipjaustymo ritualas. Manoma, kad tai būdavo daroma Vakarų Afrikoje net prieš 5000 metų. Vienos teorijos teigia, kad apipjaustymas buvo daromas dėl higienos, kitos tvirtina, kad taip buvo pažabojamos seksualinės aistros.
Tačiau nė viena iš šių teorijų nėra pakankamai svari, nes neįrodyta, kad apipjaustymas veikia seksualinį potraukį ar pasitenkinimą. Be to, vyrams, turintiems apyvarpę, galimybė „pasigauti” infekciją nedidėja, jei ji tinkamai prausiama. Pasak konservatyviai nusiteikusių medikų, jei apipjaustymas būtų toks naudingas, tai Dievas leistų gimti jau apipjaustytiems berniukams.
Saugo nuo bjaurių virusų
Tačiau naujausi moksliniai tyrimai byloja, kad vyrų apipjaustymas net 70 proc. sumažina riziką užsikrėsti ŽIV. Ši išvada oficialiai buvo paskelbta šių metų liepos mėnesį vykusioje III tarptautinės AIDS asociacijos surengtoje konferencijoje Brazilijoje. Tyrime dalyvavo 3 000 18–24 metų vyrų iš Pietų Afrikos. Tolimesni tyrimai apie vyrų apipjaustymą ir ŽIV užsikrėtimo riziką šiuo metu atliekami Kenijoje ir Ugandoje — juos finansuoja JAV nacionalinis sveikatos institutas.
Net jei rizika užsikrėsti ŽIV neturintiems apyvarpės ir labai maža, tačiau yra galimybė užsikrėsti šiuo virusu lytinių santykių metu, be to, nuo jo nėra apsaugotas seksualinis partneris. Tad apipjaustymas gali būti tik sudedamoji AIDS prevencijos dalis. Tiesa, pasaulyje kuriama vakcina, kuri galėtų apsaugoti nuo šio viruso sukeliamų ligų — jos labiausiai reikia toms šalims, kuriose nėra tinkamos sveikatos priežiūros. Tačiau ŽIV yra daug tipų, potipių, todėl pagaminti vieną vakciną nėra lengva.
Tačiau apipjaustyti vyrai savo partneres saugo nuo kitos mirtinos ligos — gimdos kaklelio vėžio. Apipjaustytas vyro organas nebetenka „kišenės”, kurioje dauginasi virusai ir bakterijos. Todėl santykiaujant į moters lyties organus negali patekti žmogaus papilomos virusas, kuris dažniausiai ir sukelia gimdos kaklelio vėžį.
Kai apipjaustyti būtina
Nepaisant religinių įsitikinimų ir mados, būna ir medicininių priežasčių, kai vyrą apipjaustyti būtina. Medikai apyvarpės apipjaustymą vadina cirkumcizija ir nurodo keletą priežasčių, kai šios operacijos reikia.
Pasak urologo Vyturio Švedo, dažniausiai cirkumciziją reikia atlikti tuomet, kai yra susiaurėjęs išorinis apyvarpės žiedas (arba anga). Pagrindinis šio susiaurėjimo požymis — apyvarpės negalima atsmaukti arba ji atsismaukia sunkiai, jaučiamas skausmas. „Tai pavojinga būklė, nes lytinių santykių metu arba masturbuojantis susiaurėjusi apyvarpė gali atsismaukti, užstrigti už varpos galvutės ir ją suspausti. Tokiu atveju, jei laiku nebus suteikta pagalba, galvutė gali net gangrenuoti”, — perspėja patyręs urologas.
Kartais apyvarpė susiaurėja taip, kad pro ją negali pratekėti šlapimas. Tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus vyrams, ypač sergantiems cukriniu diabetu. Be to, esant susiaurėjusiai apyvarpei neįmanoma normali asmens higiena. Po apyvarpe kaupiasi įvairūs nešvarumai, juose dauginasi bakterijos, kurios gali sukelti apyvarpės ar varpos galvutės gleivinės uždegimus. Maža to, uždegimai gali išplisti ir į šlapimo pūslę bei lytinius organus. Dažnai infekcinėmis ligomis užkrečiama ir seksualinė partnerė.
Rečiau apyvarpę apipjaustyti tenka dėl auglių ar dažnų apyvarpės odos uždegimų, kuriuos sukelia įvairios bakterijos ar grybeliai. Urologams kartais tenka apipjaustyti ir tuos, kurie po apyvarpe įsisiuva svetimkūnių (pvz., šratų) ar susileidžia kokių nors medžiagų.
Ar labai skaudės?..
Šiaip ar taip, apipjaustymo operacijos, jei ji būtina, baimintis nereikia. Ar tai skausminga operacija? Lietuvoje cirkumcizijos atliekamos tik medicinos įstaigose, taikant visišką ar vietinę nejautrą, todėl operacija neskausminga. Po operacijos kelias dienas vyras gali jausti maudimą ar perštėjimą, kuris pamažu nurimsta. Operuojant paprastai naudojami specialūs siūlai, kurie ištirpsta, todėl gijimo procesas dar palengvėja.
Ar apipjaustymas gali turėti kokių nors neigiamų pasekmių ateityje? Neigiamų pasekmių nepastebėta. Pasak V. Švedo, net ir menki apyvarpės defektai (siaura apyvarpė, per trumpas pasaitėlis ir kt.) vyrams dažnai sukelia daug nemalonių fizinių ir moralinių kančių, todėl nereikėtų susitaikyti su šia problema, o tuo labiau užsisklęsti savyje, vengti intymaus bendravimo. Be to, apipjaustytiems ejakuliacija įvyksta vėliau nei „normaliems”, vadinasi, pagerėja santykių kokybė.
Teigiama, kad apipjaustytiems vyrams atsiranda seksualinių sutrikimų dėl lyties organo odos nepaslankumo. Yra duomenų, kad vyrų apipjaustymas turi įtakos ir moterų intymiam gyvenimui: su tokiu partneriu jos daug rečiau patiria orgazmą. Tačiau kito tyrimo rezultatai byloja, kad kūdikystėje apipjaustyti vyrai geriau išmano sekso techniką.
Kaip ir visur — apipjaustymas turi ir pliusų, ir minusų. Vienos šalys jo visiškai atsisako, o kitos šiai praktikai ketina suteikti masinį pobūdį: Botsvanoje masiniam apipjaustymui pasirengę ir gydytojai, ir gyventojai. Gerai, kad gyvename Lietuvoje…
Apipjaustomos ir moterys
Afrikos valstybėse gajus ir mergaičių apipjaustymas. 5–7 metų mergaitėms išpjaunamos lytinės lūpos, o klitoris užsiuvamas, paliekant tik nedidelę angą mėnesinių kraujui ištekėti. Mergaitės kenčia didžiulį skausmą, kurį prisimena visą gyvenimą. Dėl šios procedūros jos kenčia ir suaugusios — būna įvairių komplikacijų gimdant.
Europiečiams apskritai sunku suvokti, kad gali būti toks stiprus tikėjimas, kuris nustelbtų motinišką meilę ir leistų vaikui kentėti didžiulį skausmą…