Kaip žmonių elgesys veikia aplinką ir kaip psichologijos mokslas gali padėti spręsti ekologines problemas? Atsakymų į šiuos ir kitus panašius klausimus bus ieškoma Tarptautinėje aplinkos psichologijos konferencijoje (angl. International Conference on Environmental Psychology, ICEP 2025), kuri vyks 2025 m. birželio 15-18 d. Vilniuje, ir pirmą kartą – Baltijos regione. Konferenciją globoja Tarptautinė taikomosios psichologijos asociacija (angl. International Association of Applied Psychology, IAAP).
Vilnius 2025 m. paskelbtas Europos žaliąja sostine, o renginį palaiko miesto savivaldybė ir Mykolo Romerio universitetas (MRU) – vienintelis Lietuvos universitetas, įtrauktas į pasaulinį tvarumo reitingą „UI GreenMetric“. Konferenciją organizuoja MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centras – šios tyrimų srities pradininkas Lietuvoje, vadovaujamas dr. Audros Balundės. Centras jau dešimtmetį tiria žmonių aplinką tausojantį elgesį ir jį lemiančius veiksnius.
ICEP 2025: tarptautinė ekspertų platforma
ICEP konferencija vyksta kas dvejus metus ir suburia elgesio, socialinių bei aplinkosaugos mokslų ekspertus skirtinguose Europos miestuose. 2025-aisiais Vilnius taps pasaulinio lygio mokslinių diskusijų centru. Konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplininį žinių dalijimąsi ir įkvėpti pokyčius formuojant aplinkosaugos politiką.
„ICEP bendruomenė gali inicijuoti pokyčius“, – teigia konferencijos pirmininkė, MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Rita Žukauskienė.
„Tikiu, kad galime stiprinti aplinkos tyrimų ir politikos sąsajas“, – profesorei antrina MRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė dr. A. Balundė.
Ekspertų įžvalgos: kaip aplinka formuoja mus ir kaip mes formuojame aplinką?
ICEP 2025 valdybos komiteto nariai – prof. Terry Hartig, prof. Sabine Pahl, prof. John Thogersen ir prof. Marino Bonaiuto – vasario viduryje apsilankė Lietuvoje ir pasidalijo savo įžvalgomis apie aplinkos psichologijos svarbą bei asmenines patirtis, atvedusias juos į šią sritį.
Prof. J. Thogersen (Danija) pasakoja savo karjerą pradėjęs rinkodaros srityje, tačiau skeptiškai vertino čia skatinamą vartojimą. „Ieškodamas prasmės savo darbe, marketingo metodus pasiūliau taikyti skatinant tvarumą, pavyzdžiui, kviečiant žmones rūšiuoti atliekas. Tuo metu tai buvo nauja idėja“, – pasakoja prof. J. Thogersen.
Šiandien jis džiaugiasi esąs vienas iš tvarumo temos rinkodaroje srityje pradininkų. „Europos rinkodaros asociacijos konferencijose šiandien maždaug trečdalis pranešimų skirta šiai krypčiai“, – pabrėžia danų profesorius.
Prof. T. Hartig (Švedija) dalijasi, kad aplinkos psichologijos mokslininko kelio pasirinkimą nulėmė transformuojančios asmeninės patirtys gamtoje: „Supratau, kad gamta turi stiprią įtaką žmogaus psichikai. Mano tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos patirtys gali būti naudojamos terapijoje“.
Šiuo metu psichologas analizuoja, kaip gamtos erdvės veikia urbanizuotoje visuomenėje.
Prof. M. Bonaiuto (Italija) dalijasi savo akademine kelione, užsimezgus pažinčiai su pirmąja aplinkos psichologe Italijoje profesore Mirilia Bonnes.
„Studijuodamas socialinę psichologiją supratau, kad psichologiniai procesai yra glaudžiai susiję su fizine aplinka“, – sako prof. M. Bonaiuto, kurio dėmesys nukreiptas į psichologinius barjerus, trukdančius visuomenei priimti tvarias technologijas.
Aplinkos psichologijos sampratos
Ekspertai pabrėžia, kad aplinkos psichologija dažnai klaidingai suvokiama kaip priemonė tik individualioms problemoms spręsti, tačiau ji apima kur kas platesnius žmogaus ir aplinkos sąveikos aspektus.
„Aplinkos psichologija remiasi sisteminiu požiūriu – nagrinėja žmogaus, socialinės ir fizinės aplinkos ryšius. Kartais manoma, kad psichologija negali pateikti konkrečių, matuojamų rezultatų, tačiau tai netiesa“, – teigia prof. M. Bonaiuto.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į visuomenės pasipriešinimą pokyčiams. „Skatiname žmones keisti savo įpročius – mažiau naudotis automobiliais, atsisakyti tam tikrų produktų. Natūralu, kad tai gali sukelti neigiamą reakciją, nes prašome atsisakyti dalykų, kurie jiems patinka“, – sako prof. R. Žukauskienė.
Aplinkos psichologijos taikymas: realūs projektai ir jų poveikis
Aplinkos psichologai pateikia konkrečių pavyzdžių, kaip šios srities moksliniai tyrimai jau prisideda prie svarbių pokyčių, sprendžiant socialines ir aplinkosaugos problemas. Štai, Italijoje aplinkos psichologai bendradarbiauja su verslininkais, kurdami rekomendacijas dėl gamtos integravimo į miestų planavimą.
ES ekologinių produktų ženklinimo sistemos reforma buvo įgyvendinta remiantis aplinkos psichologų įžvalgomis, kad ženklinimas būtų aiškesnis vartotojams.
Bendradarbiaujant su architektais ir kitų profesijų atstovais aplinkos psichologijos žinios pritaikomos kuriant tvarias ir žmogui palankias miesto erdves.
ICEP 2025 konferencija Vilniuje: svarba ir ateities perspektyvos
ICEP 2025 taps tarpkultūriniu ir tarpdisciplininiu forumu, skatinančiu reikšmingus pokyčius aplinkosaugos ir urbanizacijos srityse. Prof. T. Hartig tikisi, kad konferencija sustiprins aplinkos psichologijos matomumą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Lietuva turi didelį potencialą prisidėti prie tarptautinių diskusijų, ypač apie psichosocialinius procesus mūsų santykyje su aplinka“, – sako prof. T. Hartig.
Dr. A. Balundė reziumuoja: „Mūsų diskusijos rodo, kaip svarbu stiprinti ryšius tarp mokslinių tyrimų ir aplinkosaugos politikos. Tikiu, kad ICEP 2025 taps stipria platforma šiam bendradarbiavimui“.
Tekstą rengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė
