Pasaulyje antrą kartą minima Pasaulinė atsakingo vaistų vartojimo diena (angl. World Adherence Day) primena: net ir turint veiksmingą gydymą, jo nesilaikymas gali kainuoti ne tik prastesnę savijautą, bet ir gyvybę.
Kovo 27-ąją minima iniciatyva siekia atkreipti dėmesį į problemos mastą ir skatinti pacientus laikytis gydytojų rekomendacijų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net apie 50 proc. pacientų vaistus vartoja netinkamai – pamiršta, nutraukia gydymą per anksti arba nesilaiko paskirto režimo.
Problema matoma labiau, bet elgesys keičiasi lėtai
Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidento, LSMUL Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, gydytojo kardiologo prof. dr. Tomo Lapinsko, per vienerius metus esminių pokyčių tikėtis nereikėtų, tačiau tam tikrų teigiamų ženklų jau yra.
„Pati tema pradėjus minėti Pasaulinę atsakingo vaistų vartojimo dieną tapo gerokai labiau matoma viešojoje erdvėje. Jei anksčiau atsakingas vaistų vartojimas dažnai buvo suvokiamas tik kaip paciento atsakomybė, šiandien vis aiškiau kalbama, kad tai ir sveikatos sistemos, ir specialistų komunikacijos, ir pacientų švietimo klausimas. 2025 m. Lietuvoje buvo pasirašytas nacionalinis susitarimas dėl atsakingo vaistų vartojimo, prie kurio prisijungė 12 medikų (gydytojų, slaugytojų, vaistininkų) organizacijų, farmacijos, medicinos technologijų įmonės bei pacientų atstovai“, – sako prof. T. Lapinskas.
Vis dėlto, anot jo, kol kas dar nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pacientų elgsena jau reikšmingai pasikeitė nacionaliniu mastu. „Džiaugiuosi, jog šis iššūkis suvokiamas ne kaip siaura gydytojo kabineto ar paciento aplinkos problema, o kaip nacionalinis prioritetas, kuriam reikia daugybės grandžių bendradarbiavimo. Tad padidėjo problemos matomumas ir institucinis dėmesys, tačiau tvirto pagrindo kalbėti apie realų elgsenos pokytį dar neturime“, – pažymi gydytojas.
Viena ryškiausių problemų Lietuvoje
Nors pacientų sąmoningumas pamažu didėja, problema Lietuvoje išlieka itin aktuali. Tai rodo ir skaičiai. Apie 40 proc. arterine hipertenzija sergančių pacientų Lietuvoje vaistus vartoja ne taip, kaip paskyrė gydytojas.
„Dar daugiau nerimo kelia 2022 m. publikuotas Lietuvos realios praktikos tyrimas, paremtas Nacionalinio sveikatos draudimo fondo duomenimis, kuris parodė, kad tarp naujai pradėjusių antihipertenzinį gydymą pacientų daugiau nei pusė po vienerių metų gydymo režimo taip atsakingai jau nebesilaikė. Tai jau ne nuomonė, o labai rimtas signalas apie ilgalaikio gydymo režimo laikymosi problemą“, – sako prof. T. Lapinskas.
Atsakingo vaistų vartojimo svarbą Lietuvoje ypač išryškina širdies ir kraujagyslių ligų statistika.
Pasak prof. T. Lapinsko, 2023 metais šios ligos sudarė net 53 proc. visų mirčių Lietuvoje, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 34proc. Vien 2024 metais nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė daugiau nei 19 tūkst. žmonių – tai daugiau nei pusė visų mirčių šalyje.
Be to, skaičiuojama, kad Lietuvoje su viena ar kita širdies ir kraujagyslių liga gyvena šimtai tūkstančių žmonių, o šios ligos sudaro didžiausią hospitalizacijų dalį.
„Tokios būklės kaip arterinė hipertenzija ar padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai yra „tyliosios žudikės“ – pacientas gali jaustis gerai, bet rizika patirti infarktą ar insultą dėl to tik didėja“, – pabrėžia gydytojas.
Pasak prof. T. Lapinsko, viena svarbiausių priežasčių, kodėl pacientams sunku laikytis gydymo režimo, yra jo sudėtingumas.
„Daugelis pacientų serga keliomis lėtinėmis ligomis, todėl gydymas dažnai apima kelis vaistus. Tai reiškia didesnį kasdien vartojamų tablečių skaičių ir didesnę riziką, kad gydymo bus nesilaikoma“, – sako gydytojas.
Vienas iš būdų padėti pacientams – gydymo supaprastinimas. Vienos tabletės deriniai leidžia sumažinti kasdien vartojamų vaistų skaičių, padeda pacientams nuosekliau laikytis paskirto gydymo ir lengviau kontroliuoti lėtines ligas. Tokie sprendimai rekomenduojami tarptautinėse gydymo gairėse ir yra prieinami Lietuvoje.
Beveik dviejų vilkikų krovinys – į atliekas
Netinkamas vaistų vartojimas turi pasekmių ne tik pacientų sveikatai, bet ir aplinkai bei visai sveikatos sistemai.
Pernai Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino daugiau nei 47,4 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų – didžiausią iki šiol fiksuotą farmacinių atliekų kiekį. Tai prilygsta maždaug dviem pilnai pakrautiems vilkikams, o tendencija rodo, kad problema tik auga: per metus surinkta beveik 12 tonų daugiau nei užpernai ir beveik keturis kartus daugiau nei prieš devynerius metus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis šių vaistų liko dėl nutraukto gydymo, netinkamo vartojimo ar perteklinio įsigijimo.
