Leidyklos „Nieko rimto“ vardą ir sparnuotos karvytės logotipą žino visi, besidomintys vaikiškomis knygomis. Jas leidykla leidžia daugiau nei dešimtmetį ir per šį laiką išsikovojo tiek mažųjų skaitytojų, tiek jų tėvelių simpatijas. Leidyklos knygas vienu balsu giria ir vaikų literatūros ekspertai bei kritikai, o gegužės pradžioje pasirodė jau 200-oji „Nieko rimto“ knyga.
Per daugiau nei dešimt metų – 200 pavadinimų knygų. Ar tai didelis skaičius vaikiškų knygų leidyklai?
Žinoma, didžiųjų leidyklų, leidžiančių įvairaus pobūdžio knygas, apimtys yra visai kitokios. Tačiau mes esame nišinė, vien tik vaikų literatūrai skirta leidykla, todėl šis skaičius atsirado natūraliai. Be to, mūsų tikslas buvo ir tebėra leisti tik pačias geriausias knygas vaikams, mes daug investuojame į spaudos, teksto, iliustracijų kokybę ir taikome griežtus atrankos kriterijus.
Kuri knyga tapo 200-ąja?
Suomių rašytojos Leenos Krohn knyga „Pelikanas. Miesto pasakojimas“. Tai istorija apie pelikaną, kuris nori būti žmogumi. Šia knyga ypač džiaugiamės, nes ji priklauso knygų paaugliams serijai NEREALU. Šios serijos knygose kalbama apie paaugliams rūpimus dalykus, apie tai, kad negali būti tik „patenkinamai“ arba „vidutiniškai“. Turi būti „nerealu“. Panašiai dirba ir „Nieko rimto“ – mums neužtenka „vidutiniškai“ arba „patenkinamai“. Mums svarbiausia – kokybė.
Kalbant apie kokybę ir geriausias knygas vaikams negalima nepaminėti fakto, kad per 11 veiklos metų „Nieko rimto“ knygos yra gavusios nemažai apdovanojimų. Kokia jų reikšmė?
Vienus apdovanojimus skiria vaikų literatūros ekspertai, o kitus – skaitytojai. Abiem atvejais jie mums yra svarbūs ir rodo, kad tai, ką darome, yra vertinama. Apdovanojimai padeda pajausti ryšį su realybe. Gali sakyti, kad esi pats geriausias, bet tam reikia ir konkrečių įrodymų. Ypač džiugu, kai ta pati knyga sulaukia tiek ekspertų, tiek skaitytojų įvertinimo. Tuomet žinome, kad pataikėme tobulai.
Neseniai leidyklos puslapyje visus apdovanojimus sudėjome į „Garbės lentą“. Vien tik apdovanotų knygų yra apie trisdešimt, o kur dar atskiri mūsų rašytojų, dailininkų, vertėjų įvertinimai.
Kokia buvo pirmoji leidyklos knyga? Ir kodėl „Nieko rimto“?
Pirmoji knyga buvo Sigutės Ach „Ambrozijus, Purkius ir angelas“. Ji iš karto buvo išrinkta gražiausia metų knyga vaikams. O leidyklos pavadinimo autorystė taip pat priklauso Sigutei Ach. Šį pavadinimą ji buvo sugalvojusi dar vaikystėje.
Nebijote, kad dėl pavadinimo į leidyklą visi taip ir žiūri – nerimtai?
Manau, kad tie, kurie domisi leidyba, į mus nerimtai jau nebežiūri. Dėl mūsų leidžiamų knygų kokybės ir poligrafinės kultūros. Tačiau tiesa ir tai, kad mūsų leidykla siekia, jog net ir pati mažiausia smulkmena, turinti „Nieko rimto“ logotipą, džiugintų ir skleistų gerą nuotaiką. Ne tik knygos, bet ir įvairūs puodeliai, maišeliai, magnetukai, bloknotai… Sutikite, gražūs dalykai padeda džiaugtis. Taip tampame panašesni į vaikus. Jie džiaugiasi daugiau negu mes, suaugę.
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė straipsniai apie tai, kad didelė lietuvių dalis neskaito. Ką Jūs galite apie tai pasakyti?
Manau, kad tie žmonės, kurie neskaito patys ir neskaito savo vaikams, turėtų iš naujo peržiūrėti savo vertybes ir tiesiog imti skaityti daugiau. Juk knygos atveria langą į vidinį pasaulį.
Kokie leidyklos ateities planai?
Planas yra dirbti mylimą darbą dar 50 metų. Mes ir toliau leisime tik pačias geriausias knygas vaikams ir sieksime parodyti, kad popierinė knyga gali būti ir yra tokia pat atraktyvi kaip ir išmanusis telefonas. „Nieko rimto“ ir toliau skatins svajoti, būti kūrybiškiems ir mažų džiaugsmų ieškoti kasdieniuose dalykuose. Jau dabar turime ką pasiūlyti tiems, kurie galbūt neturi vaikų, bet mėgsta mus ir mūsų stilistiką. O tokių „niekorimtiškų“ dalykų bus ir daugiau.
