Londono Karališkojo koledžo mokslininkai palygino 1800 dvynių senėjimo DNR su apgamų skaičiumi. Tyrimo metu nustatyta, kad didesnis apgamų skaičius lemia geresnį DNR gebėjimą kovoti su senėjimu. Šio tyrimo duomenys prieštarauja Vėžio epidemiologijos, bioženklintojų ir prevencijos žurnale skelbiamai galimybei susirgti odos vėžiu turint didesnį apgamų skaičių.
Apgamų atsiranda vaikystėje, o jie pradeda nykti nuo vidutinio amžiaus. Esant dideliam apgamų skaičiui, gali išsivystyti melanoma – reta odos vėžio forma. Žmonių apgamų skaičius ir forma gerokai skiriasi. Vidutiniškai baltaodžiai turi apie 30 apgamų, tačiau kai kurie žmonės gali turėti net iki 400. Tokio skirtumo priežastys bei apgamų funkcija kol kas nėra atskleista. Kadangi senstant apgamai nyksta, mokslininkai nusprendė patikrinti ryšį tarp apgamų skaičiaus ir telomerų ilgio ląstelėse.
Telomeros – geras tokių organų kaip širdis, raumenys, kaulai ir arterijos senėjimo rodiklis. Telomeros, kurios senstant trumpėja, yra DNR pluoštai ir aptinkamos visų ląstelių chromosomų galuose. Jos dalyvauja apsaugant, kopijuojant bei stabilizuojant chromosomų galus. Dar telomeros lyginamos su plastikiniais batų raištelių galiukais, apsaugančiais chromosomų galus nuo susidėvėjimo bei sulipimo.
Tyrimo metu nustatyta, jog 100 ir daugiau apgamų turinčių dvynių telomeros ilgesnės negu 25 ir mažiau apgamų turinčių dvynių. Skirtumas tarp šių dviejų apgamų grupių prilygtų 6–7 metų senėjimo laikotarpiui. Nors daugiau apgamų turintys žmonės labiau linkę susirgti melanoma, tačiau jų senėjimo procesas yra lėtesnis. Tai reiškia, jog tokiems žmonėms mažesnė tikimybė susirgti širdies ligomis ar osteoporoze.
