Iš tikrųjų, nėra vyro organizme kito tokio nedidelio, bet tokio paslaptingo ir dar taip mažai ištyrinėto organo kaip prostata. Jai sudirgus, pablogėja ne tik vyro gyvenino kokybė, bet sutrinka ir šlapinimasis, vyro lytinė potencija, net vaisingumo funkcijos.
Kas per organas yra prostata, kam ji reikalinga? Prostata – tai vyrų lytinė liauka, esanti mažajame dubenyje už gaktos. Jos forma primena apverstą kūgį, kurio pamatas priglunda prie šlapimo pūslės dugno. Prostata sveria apie 18 gramų. Šią liauką lengviau įsivaizduosime, jeigu palyginsime su graikiniu riešutu arba kaštonu. Per prostatą praeina šlaplė – vamzdelis, kuris jungia šlapimo pūslę su vyro varpos galva. Iš vyro sėklidžių einantys sėkliniai latakai, pervėrę prostatą, atsidaro į prostatinę šlaplės dalį. Įvykus orgazmui, prostatoje esančios raumenų skaidulėlės susitraukia ir kartu su vyro sėkla į šlaplę išspaudžia prostatos sekretą, kuris padeda šlaple išskirti vyro sėklą. Prostatos sekretas yra gleivingas skystis, kuris sudaro pagrindinę spermos, vyro sėklos, dalį.
Yra trys pagrindinės prostatos ligos: prostatos uždegimas, gerybinis prostatos išvešėjimas ir prostatos vėžys.
Kas tai per liga prostatos uždegimas? Ši liga dar vadinama prostatitu. Dažniausiai tai jaunų vyrų liga, bet ja suserga ir vidutinio ar net garbaus amžiaus vyrai.
Yra dvi pagrindinės prostatito priežastys: lytiniu keliu plintančios ligos ir peršalimas. Prostatitas gali išsivystyti į šlaplę patekus gonorėjos sukėlėjams, chlamidijoms, ureaplazmoms, mikoplazmoms ir kt. Sakoma, kad negydoma gonorėja per tris dienas sukelia „žydintį” šlaplės uždegimą, dar po trijų dienų – ūmų prostatitą, o dar po trijų – tokiam vyrui nevaisingumas garantuotas. Chlamidijozė, ureaplazmozė bei mikoplazmozė yra ne tokios ūmios ligos, bet negydant jų pasekmės tokios pat blogos kaip gonorėjos. Štai kokie pavojingi atsitiktiniai lytiniai santykiai be prezervatyvo! Ką gi daryti, jeigu jau tai atsitiko arba aistringų lytinių santykių metu plyšo prezervatyvas? Prisiminkite paprastas priemones. Vokiečių okupacinės kariuomenės kariai Rytų fronte per praėjusį karą labai kentėjo nuo gonorėjos. Iškilo grėsmė net jų kovingumui. Tada kariuomenės vadovybė išleido įsakymą, kad po lytinių santykių Vermachto kariai turi pasišlapinti žemyn patraukę apyvarpę ir savo lytinius organus apiplauti vandeniu. Vien tik šios paprastos priemonės padėjo hitlerinės kariuomenės karių sergamumą gonorėja sumažinti 40 procentų. Taigi, ištikus bėdai, turite prisiminti: patraukus žemyn apyvarpę pasišlapinti ir išsimaudyti po dušu. Be abejo, reikia ir pasitikrinti, ar neužsikrėtėte lytiniu keliu plintančia liga.
Antra prostatito priežastis – peršalimas. Yra sergamumo šia liga sezoniškumas. Besikreipiančiųjų dėl prostatos uždegimo labai padaugėja rudenį ir pavasarį, kai būna drėgnas ir šaltas oras. Be to, sergančiųjų padaugėja vasarą, kai maudomasi šaltoje jūroje, upėse ar ežeruose, ar rudenį, kai vanduo jau atvėsęs.
Blogai, kai vyras nesaugo prostatos, bet dar blogiau, kai pajutęs pirmus, nors ir silpnus prostatos uždegimo požymius, nesikreipia į gydytoją. Pagrindiniai prostatos uždegimo požymiai yra maudimas ar diskomforto jausmas pilvo apačioje, nusileidžiantis į kirkšnis ar net sėklides, nemalonus jausmas tarpvietėje, tarp kapšelio ir išeinamosios angos, ar net dūriai ir diegliai, einantys į varpą ir jos galvą, niežėjimas ar perštėjimas apie išeinamąją angą. Gali mausti kryžkaulio sritį. Dažniau šlapinamasi. Naktį tenka keltis kelis kartus. Dieną sunku kentėti, nes ilgiau kenčiant atsiranda didesnis diskomforto jausmas pilvo apačioje ar už gaktos. Kartais šlapinantis peršti šlaplę, o pasišlapinus gali jaustis „drėgmė”.
Negydomas, ūminis prostatitas kiek aprimsta ir pereina į lėtinį prostatitą, kurio požymiai nėra tokie ryškūs, arba vyras iki uždegimo paūmėjimo gali jaustis visiškai patenkinamai.
Atminkime, kad lėtinio prostatito gydymas yra sunkus ir ilgas, reikalauja daug kantrybės ne tik iš ligonio, bet ir iš gydytojo.
Vyrai ištisus mėnesius lankosi pas gydytoją, kuriam paciento skundai kartais gali atrodyti „nereikšmingi”. Juk retai lėtinis prostatitas sukelia, pavyzdžiui, invalidumą! Todėl pacientui, sergančiam tokia gydytojo dėmesio neverta liga, kaip lėtinis prostatitas, priklijuojama neurasteniko, impotento, net psichasteniko etiketė. Jis paliekamas, nors ir su nedideliais, bet darbingumą, vyriškumą ir pagaliau vyro asmenybę ardančiais ligos reiškiniais. Bene nemaloniausia prostatito komplikacija – lytinės potencijos sutrikimas. Susirgus ūminiu prostatitu, gali būti savaiminės skausmingos erekcijos. Prostatitui perėjus į lėtinę formą, potencija ima silpnėti. Gali būti ankstyvas sėklos išsiliejimas. Tą pastebėję vyrai dažnai raminasi, kad dėl to kaltas nuolatinis stresas, įtampa darbe, nuovargis. Dažnai tai būna tik saviapgaulė, o liga progresuoja toliau. Kai manęs teiraujasi, kokią įtaką stresas turi erekcijos sutrikimams, primenu vyrams studijų laikus. Per sesiją, pakanka įvairių stresų, bet tuo metu besibučiuojančių porelių pilnos gatvės ir parkai. Kitas pavyzdys: kai tik tarybinė armija per praėjusį karą peržengė Vokietijos sieną, nepaisant tikrai didelio streso, švilpiant kulkoms ir sprogstant sviediniams, buvo išprievartauta kiekviena moteris, kuri tik pakliuvo į „karių išvaduotojų” akiratį.
Nesureikšminkime streso vaidmens silpnėjant vyriškoms galioms! Todėl lengvabūdiškai nenumokime ranka, atsiradus šiems požymiams. Erekcijos sutrikimas yra liga ir ją reikia gydyti.
Antra, svarbiausia, prostatos liga yra jos gerybinis išvešėjimas, dar kitaip vadinama prostatos hiperplazija ar prostatos adenoma. Tai vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrų liga, kurią sukelia hormonų pusiausvyros pakitimai. Sulaukę 50 metų, maždaug 10 proc. vyrų jau turi padidėjusią prostatą, sulaukę 60 metų – jau 50 proc., o 80 metų – net 80 proc. vyrų. Kaip byloja ligos pavadinimas, ši liga pasireiškia prostatos padidėjimu. Kadangi prostata yra „apvilkta” gan standžia kapsule, tai jai vešint, didėjant, palaipsniui spaudžiama per jos vidų einanti šlaplė su labai gležnomis sienelėmis. Todėl patys svarbiausi prostatos išvešėjimo požymiai dėl to ir atsiranda – siaurėja prostatinės šlaplės dalies spindis ir būna vis sunkiau šlapintis. Buvusi stipri šlapimo srovė ilgainiui tampa vangi. Tokie vyrai sako, kad čiurkšlė „vos ne ant batų galų”. Kadangi prostata priglunda prie šlapimo pūslės dugno, prostatai didėjant, atsiranda dirglios šlapimo pūslės požymiai. Toks vyras anksčiau naktį miegodavęs lyg užmuštas, pradeda keltis šlapintis. Ligos pradžioje tai daro vieną kartą, o ilgainiui pradeda keltis 2, 3, 4 ir net daugiau kartų. Negalvokime, kad tai normalu, tai yra liga, kurią būtina gydyti! Tokie vyrai pastebi, kad dieną taip pat daugiau šlapinasi, sunku kentėti. Net ir einant gatve gali atsirasti toks imperatyvus noras šlapintis, kad tą tenka daryti „už krūmo ar už kampo”. Itin būdingas prostatos išvešėjimo požymis: prieš dviejų valandų trukmės posėdį – įprotis nueiti į tualetą. Pagaliau pradeda nepilnai „atsidaryti kranas”. Tada pajaučiama, kad šlapimo pūslė šlapinantis neištuštinama. Būdingas požymis ryte: atsikėlęs vyras pasišlapina, apsiskuta ir dar kartą pasišlapina. Tokiems vyrams medžioklėje pasėdėjus ant šalto akmens, kelmo ar nuvirtusio medžio ir dar išgėrus alaus, šlapimas gali visai susilaikyti.
Turiu priminti, kad gerybinis prostatos išvešėjimas yra lėtinio pobūdžio, t. y. liga vystosi pamažu. Pastebėjus šios ligos pirmuosius, net ir silpnus požymius, būtina pradėti gydymą. Šiuo metu Lietuvoje yra prieinami visi modernūs prostatos išvešėjimui gydyti skirti vaistai, žinomi pasaulyje. Taip ligą galima stabilizuoti, neleisti išsivystyti rimtoms komplikacijoms, išvengti arba bent atitolinti operaciją.
Kadangi kalbame apie vyresnio amžiaus vyrus, tai šiuo laikotarpiu nereti didesnio ar mažesnio laipsnio erekcijos sutrikimai. Klysta tie, kurie sako, kad tai „senatvės požymis”. Erekcijos sutrikimas – tokia pat liga, kaip ir, pavyzdžiui, inkstų, kepenų, plaučių ir kt. ligos, tik ja dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai. Bet tai nereiškia, kad jos nereikia gydyti. Kaip ir visos kitos ligos, vyro erekcijos sutrikimas turi būti pradėtas gydyti kuo anksčiau. Tik tada galima tikėtis gerų rezultatų.
Ar gerybinis prostatos išvešėjimas yra vėžys? Ne. Gerybinis išvešėjimas niekada nevirsta vėžiu, bet kartu su juo gali būti ir vėžys. Amerikoje prostatos vėžys pirmauja tarp vyrų piktybinių auglių. Sparčiai didėja sergančiųjų postatos vėžiu skaičius ir Lietuvoje. Manoma, kad ir mūsų šalyje artimiausiais metais prostatos vėžys pralenks kol kas pirmaujantį plaučių vėžį. Statistika teigia, kad Amerikoje kas vienuoliktas vyras, sulaukęs 60 metų, serga šia liga.
Kas gi sukelia prostatos vėžį? Gausus gyvulinių riebalų, rafinuotas, skanus maistas, kuriame yra konservantų. Štai pavyzdys: Japonijoje, Kinijoje, kur tradiciškai vartojama daug ryžių, sojos, riebalų, jūros gėrybių, tarp jų ir jūros augalų, prostatos vėžiu, net ir gerybiniu prostatos išvešėjimu, sergama retai. Tereikia tik japonams ar kinams persikelti gyventi į Ameriką ir jie jau serga minėtomis ligomis taip pat dažnai kaip ir vietiniai amerikiečiai. Tai, kad Lietuvoje per metus prostatos vėžiu suserga gerokai daugiau nei tūkstantis vyrų – mūsų mitybos „amerikonėjimo” rezultatas. Galbūt ir genetiškai modifikuoto maisto pasekmė.
Kokie prostatos vėžio požymiai? Prostatos vėžys neturi specifinių požymių, todėl jis ir klastingas. Kadangi vėžys vystydamasis sukelia prostatos didėjimą, tai ankstyvieji prostatos vėžio požymiai nesiskiria nuo gerybinio prostatos išvešėjimo požymių: pasunkėjęs ir padažnėjęs šlapinimasis, nepilno pūslės ištuštinimo jausmas. Skirtumas tik tas, kad esant gerybiniam išvešėjimui, šie požymiai vystosi pamažu, o esant prostatos vėžiui – sparčiau. Deja, ta nėra taisyklė.
Šiuo metu prostatos vėžiui gydyti yra daug vaistų, kurių yra ir Lietuvoje, atliekamos operacijos. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni gydymo rezultatai. Taikant radikalius gydymo būdus: operaciją ar spindulinį gydymą – pasveikstama visiškai. Net ir vaistų po to nereikia vartoti. Sėkmingų po prostatos vėžio pagijimų pavyzdžių apstu Lietuvoje ir pasaulyje. Štai jau daugelį metų prostatos vėžį gydosi buvęs Gruzijos prezidentas E. Ševardnadzė.
Trumpai apžvelgęs svarbesnes prostatos ligas, patariu vyrams nebijoti ateiti pas urologą ir papasakoti apie savo problemas. Kreipiuosi ir į moteris, kurios dažnai pirmos pastebi nedidelius vyrų įpročių ar sveikatos pakitimus. Jos turi paskatinti vyrus kreiptis į urologą arba ir pačios kartu atvykti. Prostatos tyrimai nėra skausmingi. Jie būtini, norint laiku nustatyti ligą. Įsisenėjusių prostatos ligų gydymas yra sudėtingesnis, kur kas ilgesnis ir sukelia daug daugiau nemalonių pojūčių negu profilaktinis patikrinimas. Nepamirškite, kad prostata iš tikrųjų yra antroji vyro širdis.
Norėdami išvengti prostatito, turime prisiminti bent keletą patarimų:
1. Dubens sritį laikykime šiltai, kad neperpūstų žvarbus vėjas. Nesišlapinkime prieš vėją.
2. Nesėskime ant šaltų daiktų: akmenų, suprakaitavus medžioklėje ant kelmo, laukdami laimikio bokštelyje. Sėsdami pasidėkime striukę ar kokį kitą rūbą.
3. Išsimaudę šlapias glaudes tuoj pat pasikeiskime į sausas. Jeigu jas „džioviname” ant kūno, mūsų prostatai tai ne kas kita, o šaltas kompresas, kuris netrukus gali sukelti jos uždegimą.
4. Jeigu automobilis stovi šaltyje, o sėdynės neaptrauktos audiniu, prieš sėsdami būtinai pasiklokime kokį nors rūbą, dar geriau – pašildytą.
5. Jeigu nesame užsigrūdinę, nepiktnaudžiaukime maudynėmis lediniame vandenyje. Žinomas rusų sveikuolis M. Kotliarovas visą gyvenimą buvo „ruonis” ir mirė nuo prostatos vėžio.
Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos priemonės prieinamos ir Lietuvoje
1. Vadinamojo prostatos specifinio antigeno (PSA) testas. Tai nebrangus ir visur Lietuvoje prieinamas tyrimas. Tai atrankos testas. Jį turi pasidaryti visi vyrai, sulaukę 45 metų, bent vieną kartą per metus. Šeimų, kuriose yra sirgusiųjų prostatos vėžiu, vyrai tą turėtų daryti jau nuo 40 metų. Nors šis testas pasaulyje yra populiarus, jo tikslumas nėra šimtaprocentinis. Pasitaiko, kad esant padidėjusiai PSA vertei, nėra vėžio, gali būti ir atvirkščiai. Todėl vien šiuo testu vadovautis negalima.
2. Vyrai po 50 metų turi bent kartą per metus pasitikrinti prostatą pas urologą. Gydytojas be PSA testo atliks vadinamąjį digitalinį-rektalinį tyrimą, t. y. pirštu apčiuops prostatą, nustatys jos pakitimus ir paskirs prostatos tyrimą ultragarsu. Šis tyrimas būna tikslesnis, kai atliekamas per išeinamąją angą.
3. Jeigu PSA bus padidėjęs (daugiau kaip 4 mg/ml), čiuopiant pirštu ir tiriant ultragarsu bus rasti tam tikri prostatos pakitimai, gali prireikti prostatos biopsijos. Ji atliekama ultragarsu šešiose prostatos vietose, jei reikia, ir septintoje, keliančioje įtarimą. Ši procedūra neskausminga ir trunka tik kelias minutes. Tai tiksliausias prostatos vėžio diagnostikos būdas.Ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos priemonės prieinamos ir Lietuvoje
1. Vadinamojo prostatos specifinio antigeno (PSA) testas. Tai nebrangus ir visur Lietuvoje prieinamas tyrimas. Tai atrankos testas. Jį turi pasidaryti visi vyrai, sulaukę 45 metų, bent vieną kartą per metus. Šeimų, kuriose yra sirgusiųjų prostatos vėžiu, vyrai tą turėtų daryti jau nuo 40 metų. Nors šis testas pasaulyje yra populiarus, jo tikslumas nėra šimtaprocentinis. Pasitaiko, kad esant padidėjusiai PSA vertei, nėra vėžio, gali būti ir atvirkščiai. Todėl vien šiuo testu vadovautis negalima.
2. Vyrai po 50 metų turi bent kartą per metus pasitikrinti prostatą pas urologą. Gydytojas be PSA testo atliks vadinamąjį digitalinį-rektalinį tyrimą, t. y. pirštu apčiuops prostatą, nustatys jos pakitimus ir paskirs prostatos tyrimą ultragarsu. Šis tyrimas būna tikslesnis, kai atliekamas per išeinamąją angą.
3. Jeigu PSA bus padidėjęs (daugiau kaip 4 mg/ml), čiuopiant pirštu ir tiriant ultragarsu bus rasti tam tikri prostatos pakitimai, gali prireikti prostatos biopsijos. Ji atliekama ultragarsu šešiose prostatos vietose, jei reikia, ir septintoje, keliančioje įtarimą. Ši procedūra neskausminga ir trunka tik kelias minutes. Tai tiksliausias prostatos vėžio diagnostikos būdas.
