Šąlantis oras ir bepradedanti varvėti nosis ragina bėgti į vaistinę ir apsidrausti nuo ligų, prisipirkus vaistažolių ir antibiotikų. Tačiau medikai įspėja: piktnaudžiauti vaistais pavojinga.
Atlikta analizė įrodė, kad antibiotikų pernelyg dažnai savo pacientams skiria ir gydytojai. Pusė kvėpavimo takų infekcijų gydoma būtent jais, nors ši liga 80 proc. yra virusinės kilmės. Vadinasi, tik 20 proc. atvejų liga yra bakterinės kilmės, kai ligai gydyti reikalingi antibiotikai.
Lietuvoje vykdomu ES finansuojamu projektu „Linksmasis auditas” siekiama įrodyti, kad ligoniams, sergantiems virusinėmis infekcijomis, nereikia skubėti gydytis antibiotikais. Šiame projekte dirbanti šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė sutiko atsakyti į mūsų klausimus.
– Kuo blogi antibiotikai?
– Didžiausia blogybė ta, kad antibiotikus dažnai vartojame be reikalo. Jie neveikia viruso, tik bakterijas, kurių mūsų organizme yra labai daug ir su kuriomis mes susigyvename. Be reikalo vartojami antibiotikai organizme bakterijas keičia. Jos tampa atsparios šiems vaistams.
Pastaruosius dešimtmečius buvo gaminama vis modernesnių antibiotikų, jie plačiai vartojami. Gali susidaryti grėsminga situacija, o ligoninėse ji jau kartais tokia ir tampa, kai antibiotikas nebeveikia bakterijos. Tad ir toliau piktnaudžiaudami šiais preparatais, galime mirti nuo paprasčiausio plaučių uždegimo, tonzilito, sinusito.
– Kada peršalusiam žmogui reikia kreiptis į gydytoją?
– Suaugęs žmogus virusine infekcija įprastai serga 3–5 dienas. Pakilus temperatūrai, būtų gerai neiti į darbą ir neplatinti infekcijos. Tada galima pasveikti ir be gydytojo. Tomis dienomis reikėtų gerti kuo daugiau skysčių.
Bet jei susirgusiojo temperatūra didesnė nei 38,5 laipsnio, kvėpavimas pasunkėjęs, trūksta oro, trinka sąmonė, ligonis jaučiasi mieguistas, negali gerti skysčių, tampa vangus – tai grėsmingi požymiai. Tada būtina skubi gydytojo pagalba.
– Tėvus mokome atpažinti „blogo vaiko” simptomus. Jei vaikas būna vangus, mieguistas, atsisako gerti, nesidomi aplinka – tai ženklas, kad galbūt reikia gydytojo pagalbos. Jei vaikas kvėpuoja paviršutiniškai, kilnojasi nosies sparneliai, vemia, skundžiasi galvos skausmu, o kūdikis čaižiai verkia – tai pavojingi ženklai, kai iškart būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.
Bet jei vaikas karščiuoja, tačiau geria skysčius, domisi aplinka, nebūtina kreiptis į gydytoją pirmąją ligos dieną. Jei jo savijauta neblogėja, o elgesys įprastas – nieko baisaus. Reikia duoti vaistų nuo temperatūros ir kuo daugiau girdyti skysčių.
Sergant virusine infekcija vaikui normalu karščiuoti iki 38–39 laipsnių. Tada organizmas gamina antikūnus ir temperatūros iki 38 laipsnių nei vaikams, nei suaugusiesiems nereikėtų mažinti. Organizmas pats pajėgus apsiginti nuo infekcijos. Prireikus temperatūrą geriausia mažinti paracetamoliu. Nereikėtų vartoti aspirino.
Vaikui būtina duoti kuo daugiau skysčių. Priešingu atveju komplikacijų atsiras ne dėl infekcijos, o netekus skysčių. Maistas nebūtinas.
– Vaistinėje nuo peršalimo siūloma daug priemonių. Kaip išsirinkti?
– Sergant virusine infekcija vaistai nepadeda, išskyrus tam tikrus atvejus. Taupant pinigus, pakaktų ir paprasčiausio paracetamolio. Jo yra visų vaistų nuo peršalimo sudėtyje. Pagrindinis vaistas yra skysčiai. Paburkusią nosį arba perštinčią gerklę galima skalauti druskos, ramunėlių, medetkų tirpalu. Svarbiausia – daug gerti ir neleisti išdžiūti gleivinei. Užkimus balsui galima pakvėpuoti virtų bulvių, karšto vandens garais. Skandinavijoje kito gydymo net ir neskiriama.
Kosint, kamuojant sausam kosuliui švedų gydytojas patartų per dieną išgerti ne mažiau kaip tris litrus skysčių. Atsikosėjimo lengvinamieji vaistai – tik tarp kitko. Jie veiks tik tada, jei bus geriama daug skysčių. Geriausias gėrimas yra vanduo. Tinka arbata, sultys. Sergančiam vaikui, jei jis atsisako gerti bet ką, siūliau net kokakolą.
– Kaip vertinate, kai žmogus, vos pajutęs peršalimo požymių, griebiasi įvairiausių „Thera Flu”?
– „Thera Flu” ir panašių arbatų sudėtyje yra paracetamolio. Jei pakilus temperatūrai būna labai bloga, tada galima jų vartoti. Tačiau jei temperatūros nėra, profilaktiškai gerti tokių arbatų tikrai nepatartina, nes taip sutrikdome organizmo gebėjimą apsiginti. Sergant būtina plauti rankas, nes apsikrečiame per daiktus, kontaktą. Jei kosėjantis ar čiaudintis žmogus eina į darbą, patartina užsirišti kaukę. Nors mūsų kultūrai tai nėra įprasta.
– Iš spėjusiųjų susirgti šį rudenį teko girdėti, kad negalavimo požymiai – kaip peršalimo, bet be aukštos temperatūros. Ar tai – kitoks gripas?
– Kiekvieną sezoną atsiranda naujų viruso atmainų. Kai skauda gerklę, sloguojama, bet nėra aukštos temperatūros – tai paprastas peršalimas, būdingas šiam metų laikui. Jei žmogus tokiu atveju jaučiasi nedarbingas, geriau neiti į darbą. Pajutus pirmuosius ligos požymius ir praleidus kelias dienas gerai vėdinamuose namuose, galima išvengti užsitęsusios ligos eigos.
– Būgštaujama, kad šiemet padaugės užsikrėtusiųjų vadinamuoju kiaulių gripu.
– Naujasis gripas, lyginant su įprastiniu, neturi išskirtinių požymių. Abu gripai pavojingi, ypač nepasiskiepijusiesiems. Tai vienintelė virusinė liga, nuo kurios turime apsaugą. Gripo komplikacijos yra labai pavojingos. Gripo epidemija įprastai prasideda sausio, vasario mėnesiais. Dabar būtų gerai pasiskiepyti ir taip išvengti komplikacijų.
Kas yra peršalimas?
Peršalimas dažniausiai prasideda sloga, kartais karščiavimu. Po poros dienų gali pradėti skaudėti gerklę, atsirasti kosulys. Po kelių dienų atsiradusios geltonos ar žalios spalvos išskyros iš nosies dar nereiškia, kad sergate bakterine infekcija, kurią būtina gydyti antibiotikais. Paprastai peršalimo sukelti negalavimai tęsiasi 7–10 dienų. Gydytojo konsultacijos ar gydymo antibiotikais nereikia. Užtenka skausmo malšinamųjų, nuo temperatūros vaistų ir nosies lašų.
Kas yra gripas?
Gripą sukelia labai agresyvus, greitai plintantis virusas. Vienu metu dažniausiai serga daug pažįstamų žmonių. Ligos simptomai – aukšta temperatūra, kosulys, gerklės, krūtinės, raumenų skausmas. Karščiavimas trunka 3–5 dienas, tačiau kosulys gali išlikti dar kelias savaites. Antibiotikai šios ligos negydo. Patariama gerti skausmo malšinamuosius, nuo temperatūros, jei reikia – vaistus nuo kosulio. Gydytojo konsultacijos reikia, jei po 5–7 dienų negerėja savijauta arba sergate lėtine širdies ar plaučių liga.
Imunitetui stiprinti
Grynas oras, kasdienė mankšta, grūdinimosi procedūros, medus, ežiuolė – tai priemonės organizmui stiprinti. Anksčiau šiam tikslui buvo plačiai vartojamas vitaminas C, susirgus netgi leidžiamas į raumenis.
Vitaminas C vartojamas profilaktiškai, kai žmogaus organizmas šio vitamino gauna per mažai arba jo poreikis organizme padidėja, taip pat naudojamas skorbutui gydyti.
Tiems, kurių skrandis netoleruoja tablečių arba dėl kitų priežasčių geriamoji vitamino C forma yra neveiksminga, gydytojai skiria injekcijas.
Pastaruosius dvejus metus askorbo rūgšties ampulių rinkoje dažnai nebūdavo, nes trūko visus reikalavimus atitinkančios aktyviosios preparato medžiagos.
Šiuo metu vitaminas C ampulėmis vėl tiekiamas į vaistines.
Injekciniam vitaminui C gaminti keliamus reikalavimus Baltijos šalyse atitinka vienintelė gamykla – AB „Sanitas”.
Vaistinėse askorbo rūgštis „Sanitas” kainuoja apie 14 litų.
