Valgyti su meile pagamintą maistą
Gydytoja M. Janulaitienė sako, jog valgyti galima visokį maistą, bet su saiku.
Pirmiausias medikės priesakas suaugusiems žmonėms – maitintis penkis kartus per dieną panašiu laiku. Dar geriau, jei valgomas maistas yra ruošiamas namuose. Gydytoja įsitikinusi, kad patiekalai turi būti gaminami su meile. Tokio maisto ir skonis esąs kitoks. Ir visai nesvarbu, ar šeimininkė stalą ruošė šventės, ar eilinės dienos pietums.
Jei tenka pietauti valgykloje, tuomet medikė pataria užeiti į tą, kur būna didžiausios eilės. Tai esąs geriausias įrodymas, kad į maistą įdedama ir dalelytė virėjų geros nuotaikos.
Prasidėjus švenčių metui, keisti savo mitybos įpročių neverta. Kiekvienas žmogus jaučia, ką jis gali ir ko negali valgyti. Norintiems eksperimentuoti, tai reikėtų daryti atsargiai.
Vengti cholesterolio
„Švenčių stalas neturi būti nukrautas maistu”, – sako gydytoja ir siūlo pirmiausia pasirūpinti šventine nuotaika. O ją sukuria ir paprasti dalykai – išskalbtos užuolaidos ar aplankytas artimas žmogus. Kai nereikės gaminti daug maisto, laiko užteks viskam.
Ant stalo turėtų visko būti „po kąsnelį” kiekvienam šeimos nariui. Žinoma, svarbiausias margutis – saulės, gyvybės, gamtos prisikėlimo simbolis. Vieną vertėtų suvalgyti net bijantiems kiaušinyje esančio cholesterolio. Jo trynyje iš tiesų ne tiek mažai – apie 200 miligramų. Tačiau cholesterolio yra ir kituose produktuose, kuriuos mėgstame dėti ant vaišių stalo. Šimte gramų antienos – 105 miligramai, tokiame pat kiekyje žąsienos – 72 mg, kiaulienoje – 57 mg, grietinėje – 106 mg, svieste – 250 mg, varškėje – 53 mg.
Žmogus gali pasiskaičiuoti, kiek per dieną jo suvalgytuose produktuose buvo riebalų ir kraujagyslių susiaurėjimus sukeliančio cholesterolio. Jo paros norma – 200 – 300 mg.
Medikė pacientams nuolat primena, kad dėl kraujagyslių pakitimų gali išsivystyti insultas, infarktas ir kitos ligos.
Gydytojos teigimu, sveikas, daug judančio žmogaus organizmas sugeba cholesterolį pašalinti per kepenis. Organizmas sudegina kalorijas, kurių tiek daug lietuvių pamėgtame riebiame maiste. Pavyzdžiui, lašiniuose yra 810 Kcal ir 99 mg cholesterolio. Nuo padidinto kalorijų kiekio gresia nutukimas ir jį lydintys negalavimai – sąnarių ligos, diabetas, padidintas kraujospūdis, išeminė širdies liga.
Daugiau vaisių ir daržovių
Gydytoja M. Janulaitienė ir per šventes, ir kasdien ragina valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Visų geriausia, kad tai būtų pačių užsiaugintos gėrybės. Pasak medikės, pirktose būna daug „chemijos” – pesticidų ir herbicidų, naudojamų siekiant užauginti kuo didesnį derlių.
Mišraines medikė pataria gardinti ne grietine ar majonezu, o trupučiu kokybiško aliejaus. Jeigu šeima nesutinka atsisakyti minėtų produktų, tada šeimininkė juos galėtų parinkti kuo liesesnius.
Vertėtų nepamiršti vartoti kuo daugiau skysčių – išgerti apie porą litrų vandens, arbatos ir t. t.
Gydytoja pastebėjo, jog sergantys lėtinėmis ligomis paprastai savimi rūpinasi ir švenčių dienomis. Užtat kiti dažnai tai daryti pamiršta. Todėl per šventes ar tuojau po jų tenka kreiptis į medikus, skundžiantis persivalgymo sukeltais negalavimais – padidėjusiu kraujospūdžiu, kasos ar tulžies pūslės uždegimais ir kt.
„Nuo ruošinių gausos akys nesuvokia, kad skrandis nebegali”, – juokiasi gydytoja. Ji pataria nelaikyti apkrauto maistu stalo visą dieną. Verčiau papietavus produktus tuoj pat sudėti į šaldytuvą.
M. Janulaitienė žmones ragina maisto pasigaminti tik vienai dienai. Taip bus išvengta apsinuodijimo. Be to, verta prisiminti ir kitą senolių tiesą – pavalgius ne skubėti į lovą, o išeiti į lauką. Per šventes verta pasivaikščioti. Pasivaikščiojimas gamtoje kur kas malonesnis ir sveikesnis, nei gulėjimas išsitiesus lovoje prieš televizoriaus ekraną.
Rinktis maistą ir gėrimus
Šventės dažniausiai neapsieina be alkoholinių gėrimų. Todėl tomis dienomis greitosios pagalbos medikams tenka dažnokai skubėti pas jo padauginusius gyventojus. Išgėrusiems, pasak gydytojos M. Janulaitienės, paaštrėja ir nervų ligos.
Kalbėdama apie gėrimus, medikė pataria nevartoti vaisvandenių, kuriuose yra daug saldiklių E 950, E 952, E 951, E 954, E 957, E 967 ir kitų, trikdančių virškinimą. Labiau tiktų ąsotis tyro vandens ar negazuoto mineralinio vandens butelis. Dar geriau būtų, jei šeimininkės nepatingėtų švenčių proga išvirti džiovintų obuolių ar razinų kompoto.
Šeimos gydytoja gyventojus ragina parduotuvėse perkant produktus pasižiūrėti į jų etiketes, kuriose matyti, kiek yra kenksmingų maisto priedų, pažymėtų raide E.
M. Janulaitienė pataria vengti gliutomatų E 620, E 621 ir E 625, skirtų kvapo ir skonio savybių gerinimui. Jie paprastai dedami į mėsos ir pieno gaminius. Prieš šventes verta pasižiūrėti, ką siūlome savo šeimai ir svečiams. Be pavojingojo E 123, pravartu žinoti, kad E 311 ir E 312 sukelia išbėrimus, o E 131, e 142, E 210 – E 215 bei E 217, E 239 – vėžinius susirgimus.
