Greitoji pagalba dažnai nespėja pas sunkius ligonius. Priežastis – kelyje atsiranda kliūčių: tenka vežioti girtus nelaimėlius ar vykti pas nuolat kuo nors besiskundžiantį pacientą.
Žino nuolatinius skambintojus
Greitosios medicinos pagalbos medikų kartais tenka laukti, atrodo, visą amžinybę. Taip nutinka dėl to, kad juos dažnai kviečiasi tie, kurie galėtų išsiversti ir be jos, užtektų kreiptis į šeimos gydytoją.
Sunkiam ligoniui gali tekti laukti ir dėl to, kad prieš tai greitosios automobiliu buvo vežamas koks nors gatvėje voliojęsis neblaivus ir nepakenčiamą kvapą palikęs benamis, po to greitosios automobilį teko dezinfekuoti, o medikams – praustis.
Greitojoje dirbantys dispečeriai jau telefonu mėgina išsiaiškinti, pas ką būtina vykti pirmiausia. Medikų brigada siunčiama ne pas kiekvieną skambinantįjį.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriai po ranka turi sąrašą „etatinių” skambintojų.
Pas juos atsisakoma važiuoti vis dėl tų pačių problemų. Viena jų – 70-metė I grupės invalidė. Moteris nevaikšto, dėl aukšto kraujospūdžio ją periodiškai ištinka priepuoliai.
„Kauno dienai” paskambinusi moteris skundėsi, kad anksčiau greitosios medikai pas ją atvažiuodavo, duodavo vaistų, kurie numalšindavo priepuolius. „Dabar jie nebeatvažiuoja, siūlo kreiptis į šeimos gydytoją”, – guodėsi moteris.
Gali patarti telefonu
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Irena Jurevičienė teigė, kad atsisakoma važiuoti pas tuos pacientus, kuriems paūmėja lėtinės ligos, suskausta skrandį, pakyla kraujospūdis. Tai esanti šeimos gydytojų sritis. „Kol nueis pas savo gydytoją, patariame, kokių vaistų išgerti. Todėl dispečerė ir pamainos vyresnioji gydytoja atrenka, kur reikia važiuoti ir kur ne. Arba pas kai kuriuos nuvažiuojame vėliau”, – darbo specifiką atskleidė I.Jurevičienė.
Kaune nuolat vidutiniškai dirba 22 greitosios medikų brigados, švenčių metu dirba kelios papildomos. Pastarosiomis savaitėmis vidutiniškai per parą Kaune aptarnaujama apie 220 žmonių, dar apie 40 yra nukreipiami kitur arba jiems suteikiama medicininė konsultacija telefonu.I.Jurevičienės teigimu, kasdien sulaukiama ir netradicinių skambučių. Pasitaiko tokių, kurie skambina naktį dėl kankinančios nemigos, kai kurie žmonės telefonu renka 03 kilus šeimyniniams konfliktams.
„Jei paskambina vaikas, kuris bando gelbėti šeimos situaciją, tuomet važiuojame. Jei suaugusysis – perduodame informaciją policijai. Jei ji nuvykusi į įvykio vietą nusprendžia, kad reikia medicinos pagalbos, mus iškviečia”, – aiškina Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja. Pasak jos, yra viena speciali brigada, kuri važiuoja pas potencialius savižudžius.
Reikia atspėti, ar nejuokaujama
Melagingi vaikų skambučiai yra greitosios medikų kasdienybė. Jei iš balso nusprendžiama, kad paskambinęs vaikas nejuokauja, į skambutį reaguojama. Vadovaujamasi nuostata: geriau suklysti, negu nenuvažiuoti. Skubi būtinoji medicinos pagalba turėtų būti teikiama įvykus nelaimėms, kai gresia pavojus gyvybei, staiga susirgus. Nepaisant to, kad greitosios medikams tenka daryti daugiau, nei reikalauja jų pareigybė, I.Jurevičienė nemano, kad greitoji medicinos pagalba žmonėms turi būti mokama.
Ligoninės virsta blaivyklomis
Kauno greitosios medikams kasdien į ligoninę tenka vežti iki 10 neblaivių asmenų. Pasak I.Jurevičienės, jei žmogus yra apsinuodijęs alkoholiu ar įtariamos kitos sveikatos problemos, jis vežamas į artimiausią ligoninę. Ligoninės, paverstos išblaivinimo įstaigomis, nedžiūgauja, kai greitosios medikai atveža neblaivius asmenis. I.Jurevičienės žiniomis, ligoninės turi atskirus priėmimo kambarius, kad nuo jų draugijos būtų apsaugoti kiti ligoniai. Ten juos apžiūri, palaiko, kol išsiblaivo.
Kai Kaune buvo blaivykla, gatvėje rastus neblaivius asmenis policija veždavo išblaivinti. Jei reikėdavo, tada ir iškviesdavo medikus.
„Dabar mes tokius asocialius, neblaivius asmenis vežame su ta pačia mašina kaip ir ligonius. Po to vargstame, kol ją sutvarkome, išplauname, dezinfekuojame, o ir greitosios darbuotojams tenka praustis, persirengti”, – pasakoja I.Jurevičienė.
Žiemą greitosios medikai surenka visus asocialius asmenis, kad šie nesušaltų. Šiltuoju metu apsvaigusiuosius palieka ten, kur rado, jei jie sąmoningi ir gali paeiti.
Pasak I.Jurevičienės, žmonės kviečia greitąją pagalbą matydami besivoliojantį neblaivų kaimyną, tačiau patys nieku gyvu nepadeda jam, nenuprausia ir nepasiūlo sumuštinio. „Kartais būna, kad medikai važiuoja vienur, o pagalba labiau reikalinga kitur. Be to, niekas nenorėtų po tokio piliečio lipti į dvokiantį automobilį”, – sako medikė.
