JAV įteikta Alberto ir Merės Laskerių (Albert and Mary Lasker) fondo premija. Ją gavo britų mokslininkas Robertas Edvardsas (Robert G. Edwards), sukūręs 1978 metais dirbtinio apvaisinimo metodą. Per pastaruosius dvidešimt metų jo atradimo dėka gimė apie milijonas „vaikų iš mėgintuvėlio”.
Tyrimai, pradėti su pelėmis 1955 metais, padėjo išnagrinėti apvaisinimo mechanizmą, nustatyti optimalų kiaušialąsčių apvaisinimo laiką laboratorinėse sąlygose. Atsirado galimybė išaiškinti paveldimas anomalijas embrionuose prieš jų implantavimą gimdoje.
Daktaro Edvardso darbai taip pat tapo pagrindu naujos medicinos krypties – embrionų kamieninių ląstelių panaudojimo gydant cukrinį diabetą, parkinsonizmą ir daugelį kitų susirgimų.
Už tam tikrų genų pelėms pašalinimo arba „išmušimo” metodo sukurimą buvo taip pat apdovanoti Marijo Kapeki (Mario Capecchi) iš Jutos universiteto, Martinas Evansas (Martin Evans) iš Kardifo universiteto ir Oliveris Smidis (Oliver Smithies) iš Šiaurės Karolinos universiteto.
Šis metodas suteikė galimybę sukurti eksperimentinius daugelio žmogaus susirgimų modelius. Dabar su genetiškai pakeistumis pelėmis patikrina naujų vaistų veikimą, tiria embriono smegenų, imuninės apsaugos mechanizmų vystymąsi.
Dar vienas Laskerių premijos laureatas – daktaras Viljamas Fogas (William H. Foege) Emori universiteto Atlantoje. Jis apdovanotas už nuopelnus tarptautinės sveikatos apsaugos srityje.
Daktaras Fogas, vadovavęs federaliniams Ligų kontrolės ir profilaktikos centrams, suvaidino svarbų vaidmenį sukuriant priešepideminių priemonių sistemas, kurių dėka pavyko išnaikinti raupus.
Laskerių premiją dažnai vadina amerikiečių Nobelio premija, nes šešiasdešimt trys jos laureatai vėliau tapo ir Nobelio premijos laureatais.
