Neįsisavinama didelė dalis skiriamų lėšų
Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Adomėnas pateikė sutarčių ir profilaktinių programų vykdymo 2008 metais analizę.
Jo teigimu, už 9 šių metų mėnesius Vilniaus teritorinė ligonių (Vilniaus TLK) kasa pagal sutartinius įsipareigojimus visiškai atsiskaitė su visomis pirminėmis ir antrinėmis Alytaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigomis.
Neįsisavinamos paliatyviajai slaugai (stacionarinėms paslaugoms ir dienos stacionarui) skiriamos ligonių kasos lėšos: iki šiol nė viena apskrities gydymo įstaiga Vilniaus TLK nepateikė šių paslaugų teikimo licencijos.
Apskrities gydymo įstaigos neišnaudoja beveik visų ligonių kasų finansuojamų programų lėšų, išskyrus dantų protezavimo. Nors, pasak R.Adomėno, šiemet programų vykdymo rezultatai truputį geresni nei pernai, apskrities įstaigos vis tiek nepanaudos apie 3 mln. litų.
Apskrities pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos duomenys rodo, kad per 2 metus daugiau 11 proc. prie šių įstaigų prisirašiusių gyventojų negavo paslaugų. Pagal paslaugų teikimo mastą prasčiausi rodikliai – Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo ambulatorijoje ir Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros (PSP) centre. Trečiojoje vietoje – VšĮ Alytaus poliklinika. Geriausi rezultatai – Lazdijų savivaldybėje.
Panaši padėtis ir dėl odontologo paslaugų: jų per metus negavo apie 50 proc. prie asmens sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių gyventojų. Tiesa, kaip pastebėjo R.Adomėnas, odontologo paslaugų rodikliai tikslintini, nes jie žemi ir dėl to, kad PSP centruose paslaugas teikiantys odontologai prie privačių įstaigų prisirašiusiems gyventojams ne visada užpildo reikiamus dokumentus pagal tos įstaigos rekvizitus, todėl tikros žinios apie suteiktas paslaugas statistikoje neatsispindi. Prasti paslaugų rodikliai rodo ir nepakankamą administravimą, nes įstaigų vadovai, jų pavaduotojai, skyrių vedėjai iš esmės dirba klinikinį, o ne administracinį darbą.
Prastai vykdomos prevencinės programos
Kaip minėta, nedžiuginantys rezultatai ir įvairių profilaktinių programų, kurias finansuoja Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Štai per šių metų 9 mėnesius tik 17 proc. 6-14 metų apskrities vaikų dalyvavo krūminių dangų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje. Taigi ir tėvai nelabai stengiasi, kad jų vaikai ateityje neturėtų problemų dėl dantų karieso.
Krūties vėžio prevencijos programos vykdymo duomenys taip pat nėra geri. Kaip kitas programas, taip ir šią vienos sveikatos priežiūros įstaigos vykdo geriau, kitos prasčiau. Priminsime, kad pagal krūties vėžio prevencijos programą 50-69 metų moterims kartą per dvejus metus nemokamai atliekama mamografija. Apie piktybinių navikų profilaktinę programą buvo informuotos ir siuntimą atlikti mamografiją per šių metų 9 mėnesius gavo tik 10,49 proc. minėto amžiaus apskrities moterų.
R.Adomėnas pabrėžė krūties vėžio ankstyvos diagnostikos svarbą: kiekvienas papildomas piktybinio naviko milimetras 1 proc. sumažina galimybę išgyventi. Ne tik medikai turi įtikinti moteris dalyvauti prevencinėse programose – jos pačios turi labiau rūpintis savo sveikata.
Apskrityje vangiai vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Nemaloniai stebina, kad net informacija apie ją pasiekia gana nedidelę dalį šios programos tikslinės grupės (25-60 metų) moterų. Per 9 šių metų mėnesius informacinę paslaugą (pranešimą – kvietimą atvykti atlikti gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimo) šiemet gavo tik 22,26 proc. minėto amžiaus apskrities moterų, prisirašiusių prie asmens sveikatos priežiūros įtaigų. O vien už šio informacinio pranešimo įteikimą ligonių kasa PSP įstaigoms moka 5 litus. Jeigu gavusi šį pranešimą moteris per 12 mėnesių neatvyksta atlikti citologinio tepinėlio tyrimo, 13-tą mėnesį ligonių kasa vėl moka 5 litus, kad slaugytoja informaciniu pranešimu moterį pakartotinai paskatintų pasitikrinti. Pagal programą minėto amžiaus moterims citologinis gimdos kaklelio tepinėlio tyrimas nemokamai atliekamas kartą per 3 metus.
Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugas per šių metų 9 mėnesius gavo tik 11,38 proc. galinčių dalyvauti programoje apskrities moterų.
Pasak R.Adomėno, nuo 2004 metų vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa davė akivaizdžių rezultatų. Anksčiau daugiausia buvo diagnozuojamas trečios ir ketvirtos stadijų gimdos kaklelio vėžys, kai taikomas jau tik simptominis gydymas ir sergančioms moterims mažai kuo galima pagelbėti. Nuo 2007-ųjų Lietuvoje sergamumo gimdos kaklelio vėžiu kontekste ėmė vyrauti pirmos (ankstyvos) ligos stadijos, kai pacientėms galima efektyviai padėti ir išgyvenamumo galimybės yra didelės.
Tačiau, nepaisant medikų pastangų, žiniasklaidos, ligonių kasų nuolat teikiamos informacijos, pagrindinė prasto prevencinių programų vykdymo priežastis yra pačių žmonių abejingumas savo ir savo vaikų sveikatai.
Kiti R.Adomėno pateikti duomenys liudijo, kad apskrityje neveiksmingai vykdomos ir kitos programos – prostatos vėžio prevencijos, širdies ir kraujagyslių ligų. Endoprotezavimo laukiančių asmenų daug, eilės didelės, sąnarių nuperkama pakankamai, ligonių kasa skatina įstaigas, teikiančias endoprotezavimo paslaugas dirbti visu pajėgumu (sudarytos sąlygos visus pacientus po endoprotezavimo operacijos siųsti į reabilitaciją), tačiau šių paslaugų suteikiama anaiptol ne tiek, kiek galima. Šiemet (per 10 mėnesių) Alytaus apskrities ligoninėje padaryta 50 proc., Druskininkų ligoninėje – 35 proc. sutartimi su TLK įsipareigotų atlikti endoprotezavimo operacijų. Tačiau ir pacientai, laukiantys šios operacijos, labai trukdo medikams, vis atkėlinėdami operacijos datą, neatsakydami į iškvietimus atvykti operuotis eilei atėjus.
Kaip jau minėta, visos lėšos įsisavinamos tik dantų protezavimo programai. Tiesa, būna problemų vykdant ir šią programą. Pavyzdžiui, žmogus sulaukia eilės protezuotis dantis, o jo burnos ertmė nesanuota. Protezuoti būna pasirengę tik 30-35 proc. savo eilės sulaukusių asmenų. Todėl šeimos odontologai ir ypač patys gyventojai turėtų geriau ir tinkamu laiku pasirūpinti, kad burnos ertmė būtų sanuota, paruošta protezavimui.
Išklausiusi R.Adomėno pranešimą pasitarimo pirmininkė apskrities viršininko pavaduotoja Ona Balevičiūtė prisipažino nesitikėjusi tokio liūdno vaizdo. Pasak O.Balevičiūtės, yra nusikaltimas, kad medikai dažnai net neinformuoja į gydymo įstaigą atvykusių ir prisirašiusių gyventojų apie vykdomas valstybės finansuojamas prevencines programas.
Daugėja ŽIV atvejų
Alytaus visuomenės sveikatos centro direktorė Rasa Burneckytė pateikė informaciją apie lytiškai plintančių ligų epidemiologinę situaciją. Nuo 1988-ųjų iki šių metų lapkričio 1 dienos mūsų apskrityje užregistruoti 33 ŽIV atvejai (27 viruso nešiotojai vyrai ir 6 moterys). Per tą laiką 8 iš jų mirė: du – nuo AIDS, kiti – dėl kitų priežasčių.
Alytaus visuomenės sveikatos centras pastaruoju metu iš Lietuvos AIDS centro laboratorijos gavo 4 skubius pranešimus apie nustatytą ŽIV infekciją. Tyrimai rodo esant ūmią infekcijos stadiją. Įtariama, kad visais šiais atvejais ŽIV užsikrėsta vartojant švirkščiamuosius narkotikus.Visi keturi mėginiai buvo paimti miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Atliekant epidemiologinį tyrimą paaiškėjo, kad du iš užsikrėtusių asmenų į ligoninę buvo patekę dėl narkotikų perdozavimo, vieną nėščią moterį pas infektologą atsiuntė moterų konsultacijos specialistai.
Alytaus mieste ir rajone padažnėjo sergamumas sifiliu bei gonokokine infekcija: per 10 šių metų mėnesių nustatytas 31 sifilio atvejis (pernai buvo 9) ir 12 gonokokinės infekcijos atvejų (per visus praėjusius metus buvo 13).
Alytaus visuomenės sveikatos centras, gavęs informaciją apie naujus užsikrėtimo ŽIV atvejus Alytaus mieste, informavo miesto, rajono bei apskrities sveikatos priežiūros įstaigas, nurodė griežtinti sterilizavimą ir dezinfekciją, ir pats sustiprino šių įstaigų kontrolę. Surengtas miesto ir rajono žinybų, dirbančių su ŽIV rizikos asmenimis, pasitarimas. Pasikvietus AIDS centro specialistus, aptartas ir pradėtas rengti priemonių planas, kaip suvaldyti ŽIV infekciją, numatytos skubios priemonės.
