„Prašom į vidų”, – kviečia Šiaulių bitininkų draugijos „Spiečius” pirmininkas Aloyzas Barkauskas. O viduje maloniai apstulbina saldus šviežios duonos kvapas. Jis sklinda iš metalinių džiovyklų, kuriose džiovinama neseniai iškulta bičių duonelė.
Sausinti koriams dienos neužtenka
Aloyzas jau ne pirmus metus turi savo bičių duonelės gamybos cechą ir teikia paslaugas duonelę renkantiems Šiaulių apskrities bitininkams. Šis bičių produktas rinkoje pasirodė prieš dešimt metų ir iš karto sudomino Aloyzą. Duonelės gamybos technologiją jis sakosi kūręs penkerius metus nieko nekopijuodamas. Suprantama, apie technologines subtilybes Aloyzas daug nepasakoja. Jis kalba tik apie tai, kas priklauso nuo pačių bitininkų, jeigu jiems reikalinga švari, aukštos kokybės produkcija. Bitininkas maždaug rugpjūčio mėnesį, kai rengiasi sukti medų ir ruošti bites žiemai, turi atrinkti korius su duonele ir duoti juos nusausinti bitėms. Ne avily, ne prie avilio, o malkinėje ar kurioje kitoje erdvioje patalpoje. Tegu bitės, kaip sakoma, išlaižo. Arba su atakiavimo šakute reikia perbraukti per korį. Jeigu sukdamas medų palikai akutę su medumi, bitės nepraduria tos akutės vaško. O širšės, kamanės praduria, pragraužia, ir tada jos bei bitės medų išneša. Todėl korius reikia sausinti ne dieną, o savaitę.
Kur geriausia duonelę laikyti?
Korius iš rėmo reikia išlaužyti rankomis. Pjaustyti su peiliu negalima, nes peilis perrėžia akutes ir sugadina duonelės granules. Laužant reikia žiūrėti, kad nesudėtų korio apačios, kur būna traninės akutės ir motininiai lopšeliai. Jų vaškas yra kietas, jis kuliant nesudūžta ir šiukšlina duonelę. Visi norėtų duonelę iš karto išsikulti, bet tai neįmanoma, todėl bitininkai turi pagalvoti, kur neiškultą duonelę palaikyti iki Naujųjų metų ar dar ilgiau, kad nesugestų. Reikia, kad patalpa būtų sausa. Nereikėtų laikyti kartono dėžėse, nes čia ji apgenda (ypač ta dalis, kuri liečiasi prie kartono). Geriausia būtų palaikyti duonelę koriuose. Pakabinti vėdinamoje, sausoje patalpoje, kurioje temperatūra būtų ne aukštesnė 15 laipsnių (tada nesivysto kandys). Tokiu atveju korių laužymą galima atidėti. Retkarčiais patikrinama duonos būklė.
Bitėms daug nereikia
A.Barkauskas kalba, kad nemažai bitininkų duonos nerenka įsitikinę, kad ją reikia palikti bitėms. Tačiau bitėms daug duonelės nereikia. Jos lieka savaime, nes bitės duoną išdėlioja po visus korius. Kai bitės rudenį vagiliauja, pažiūrėkime, kiek duonos lieka avily. O pavasarį jos parsineša žiedadulkių. Manoma, kad jeigu pavasarį avily bus daug duonos, bus daugiau perų. Daugiau perų, daugiau bičių, daugiau spiečių ir nuostolių, nes spiečiai išsineša medų. Neimdami duonos, pikio, prarandame (šios dienos kainomis) 30–40 Lt iš šeimos. Kitaip tariant, išmetame cukrų, kurio reikia 10–12 kg bičių šeimai. Šimtas Šiaulių bitininkų draugijos narių turi 2 500 bičių šeimų. Jeigu duonos gautume mažiausiai po pusę kilogramo iš šeimos, tai būtų tona duonelės. Per praėjusį sezoną buvo prikulta 200 kg. Kas žino, gal kai kurie kulia kitur. Taigi maždaug pusė bitininkų duonelės nerenka. „Na gal sau prasikrapšto, bet kažin. Batsiuvys basas vaikšto. Kai kurie draugijos nariai turi pasidarę šiokią tokią savo įrangą. Bet kokybė ten prasta. Duonelė patenka į vašką, vaško išeiga mažėja. Į Kelmės, Joniškio draugijas nuvažiuoju, šnekinu. Kiekvienoje draugijoje reikia turėti tokią vietą, kur bitininkai duonelę galėtų sunešti ir išsikulti”, – pasakojo Aloyzas. Ar galima pasigaminti pavasarinės duonelės? A.Barkausko patirtis parodė, kad pavasarinė duona (karklų, blindžių) nesikulia, subyra. Gal nesifermentuoja, gal nuo augalų priklauso. Žemdirbystės instituto bitininkystės sektorius jau liepos mėn. pradeda rinkti rapsų duoną. Aloyzas sako, kad galima paaukoti vieną bičių šeimą, kuri ruoštų tiktai duoną. Duonelės rinkimas didelių investicijų nereikalauja, tiktai truputį kruopštumo. Nedžiovinta duonelė kai kam skaniau. Tokią galima laikyti šaldiklyje arba užkonservuotą stiklainyje.
