Agatas

Alerginė reakcija – nuo uodo įgėlimo

Alerginė reakcija – nuo uodo įgėlimo

Vabzdžio geluonyje – mirtis. Apie taip tragiškai pasibaigiančias istorijas yra girdėjęs ne vienas. Tačiau vis garsiau prabylama ne tik apie nukentėjusius nuo bičių ar širšių, bet ir uodų sugeltus žmones.

Atakuoja ligonines

Saulėtomis dienomis ligoninėse sulaukiama itin daug vabzdžių sugeltų pacientų. Vienus jų čia atveja alerginės reakcijos, o kitus – nepagrįsta baimė.

Vaikų ligų gydytoja alergologė Indrė Būtienė pasakojo, kad daugelį mažųjų pacientų į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežama dėl stiprių vietinių alerginių reakcijų, kai įkandimo vieta sutinsta.

Tokiems pacientams suleidžiami hormoniniai arba priešalerginiai vaistai ir vaikai paleidžiami namo. Į ligoninę guldomi tik tie, kuriuos sugėlė gausybė vabzdžių, kai itin stipriai tinstama.

Pagal statistiką Lietuvoje dėl vabzdžio įgėlimo sukelto anafilaksinio šoko per metus miršta vienas ar du žmonės. Jungtinėse Amerikos Valstijose tokių mirčių būna 100 kartų daugiau.

Gyvybei kyla grėsmė

Pasak I.Būtienės, alergines reakcijas dažniausiai sukelia bitės, širšės ir vapsvos. Normalu, kai įgėlus vabzdžiui toji vieta patinsta, parausta, skauda ir niežti. Nors daugelis žmonių šiuos požymius traktuoja kaip alergiją, bet taip nėra.

Po įgėlimo gali pasireikšti vietinė reakcija, kai patinimas bei paraudimas išplinta 10 cm skersmeniu. Jei žmogus dar jaučia ir bendrą silpnumą, jam sukasi galva, gydytoja patarė susirūpinti bei kreiptis į medikus.

Vabzdžiui įgėlus gali pasireikšti ir ūmios, sisteminės reakcijos: net nespėjus parausti įgėlimo vietai, žmogus pajaučia silpnumą, pradeda drebėti, pila prakaitas.

Pasak I.Būtienės, šie požymiai įspėja apie anafilaksinio šoko – ūmios alerginės reakcijos pradžią.

Sunkesniais atvejais gali trikti kvėpavimas, pakilti temperatūra, pradedama dusti. Galiausiai žmogus gali prarasti sąmonę ir mirti net dėl vieno vabzdžio įgėlimo.

Ūmiausios alerginės reakcijos pasireiškia per pusvalandį nuo įgėlimo.

Organizmas įsijautrina

Stiprią alerginę reakciją gali patirti apie pusę kam nors kitkam alergiškų žmonių. Bet tokia ūmi reakcija gali užklupti ir žmogų, niekada iki tol nesusidūrusį su alergija.

I.Būtienė paaiškino, kad pirmas vabzdžio įgėlimas nesukelia alerginės reakcijos. Turi praeiti laiko, kol organizmas įsijautrina. Paprastai stipresnė alerginė reakcija dažniau pasireiškia po antrojo įgėlimo.

„Kuo dažniau įkanda, tuo organizmas greičiau įsijautrina”, – paaiškino medikė.

Susidūrusieji su stipriomis alerginėmis reakcijomis jau žino, ką tokiais atvejais daryti. Jie su savimi nešiojasi adrenalino švirkštus, priešalerginius vaistus.

Pasak I.Būtienės, tokiems žmonėms išleisti net specialūs alerginiai pasai. Jie būtini tam, kad saulėtą dieną aptikus gulintį žmogų, pavyzdžiui, miške ar pievoje, būtų galima įtarti apie vabzdžio įgėlimo sukeltą reakciją.

Pavojingiausia vieta – galva

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad po daugybinių vabzdžių įgėlimų galima ne alerginė, o toksinė reakcija. Ji gali pasireikšti ir ligotam, nusilpusio imuniteto žmogui arba tuomet, kai vabzdys pataiko tiesiai į kraujagyslę.

Toksinė reakcija gydoma taip pat, kaip ir alerginė.

Pavojingiausios įgėlimo vietos – galvos ir kaklo sritys. Pradėjus tinti lūpoms, gerkloms, liežuviui žmogus gali tiesiog uždusti.

Pastebėta, kad nuo vabzdžių įgėlimų dažniau nukenčia vaikai, moterys ir senyvo amžiaus žmonės. Jiems taip pat dažniau pasireiškia alerginės reakcijos.

Vabzdžius pritraukia kosmetika, kvepalai, gėlėti drabužiai. Tad alergiškiems žmonėms patariama vengti tokios aprangos, nesikvepinti.

Padeda ar kenkia?

Ar alergiją gali sukelti vabzdžiams atbaidyti skirtos priemonės? Pašnekovė neatmetė tokios tikimybės – šiuolaikiniai preparatai yra gana stiprios koncentracijos. Bet alergiški vabzdžių įkandimams žmonės vis tiek juos turi naudoti.

Grįžus namo gydytoja patarė nepamiršti nusiplauti naudotų priemonių, taip pat jų nepurkšti ant pažeistos odos. Nors dabar atsiranda mažesnės koncentracijos vabzdžiams atbaidyti skirtų preparatų, ji nepatarė jų purkšti jaunesniems nei dvejų metų vaikams.

I.Būtienė atkreipė dėmesį, kad naudojant vabzdžius atbaidančius eterinius aliejus alergiški augalams ar žiedams žmonės turėtų būti atidūs jų sudėčiai.

Antrą kartą nereikėtų naudoti ir priemonės, sukeliančios niežėjimą, paraudimą ar bėrimą.

Pavojų sukėlė uodas

Pasak I.Būtienės, apie bičių įgėlimus žino daugelis, tačiau rečiau kalbama apie alergiją uodams. Kai sukandžioja daugiau uodų, net pasireiškia toksinės reakcijos: šaltkrėtis, niežulys ir bloga savijauta.

Uodų sugėlimai gydomi kaip ir bičių: dedami kompresai, vartojami priešalerginiai vaistai. Ištinus vartojami hormoniniai preparatai.

Gydytojai teko gydyti uodams alergišką šeimą. Kai dukrai įgėlė uodas, mama skubėjo ją gelbėti. Tačiau pati vos pasiekė ligoninę, nes taip pat buvo sugelta uodo.

Kodėl vieni it magnetas traukia uodus, o kiti, būdami šalia, negali suprasti, ko šis skeryčiojasi ir skundžiasi? Pašnekovė paaiškino, jog tai priklauso nuo kvapų, vartojamų vaistų ar net suvalgyto maisto.

„Kiekvienas skleidžiame skirtingus kvapus, fermentus. Pritraukti uodus gali naudojamos kosmetinės priemonės, net odoje išliekantys dušo želė pėdsakai”, – pasakojo pašnekovė.

Anot alergologės, esama įvairių teorijų apie skirtingą uodų trauką, tačiau tikslių įrodymų nėra.

Skiria gydymą

Kai kurie žmonės, pamatę vabzdį, net pradeda drebėti. Alergologė jiems pataria nesikankinti ir kreiptis į specialistus. Tuo labiau kad dabar tokiems žmonėms įmanoma padėti.

Dabar pagrindinis vabzdžių įkandimams alergiškų žmonių gydymas – imunoterapija, kitaip sakant, nujautrinimas. Šis gydymas taikomas, kai alergiją patvirtina kraujo tyrimas arba jau pasitaikė atvejų, kai nuo vabzdžio nukentėjusiam žmogui medikai vos spėjo suteikti pagalbą.

I.Būtienė pasidžiaugė, kad Lietuvą greitai pasieks visame pasaulyje naudojami specialūs, jau paruošti adrenalino švirkštai. Skubos atveju jį galima suleisti per drabužius, tik paspaudus mygtuką. Lietuvoje iki šiol jų nebuvo, tad alergiški žmonės vežiodavosi tik ampulę ir švirkštą.

Kaip pašalinti geluonį

Geluonį palieka tik bitė. Jį reikėtų pašalinti švelniai braukiant šepetėliu ar buku peilio galu. Įgeltos vietos nepatariama spaudyti, nes geluonyje esantys nuodai nebūna visiškai išsiskyrę į organizmą. Bet jei nuo įgėlimo praėjo daugiau nei 15 minučių, geluonies ištraukimo būdas reikšmės nebeturi.

Kaip prižiūrėti įgeltą vietą

Įgėlimo vietą geriausia pašaldyti, nes šaltis sutraukia kraujagysles ir mažina tinimą. Jei labai niežti, galima išgerti priešalerginių vaistų. Jei nedidelė reakcija, galima patepti priešalerginiu tepalu. Jis sumažina niežulį. Įgeltą vietą būtina dažniau dezinfekuoti, negalima jos kasyti, ypač purvinomis rankomis, kad į žaizdelę nepatektų infekcija.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE