Mollers

Aktyviausiai galimybe apsaugoti vaikus nuo ŽPV sukeliamų ligų naudojosi Alytaus, Marijampolės, Šiaulių ir Utenos apskričių gyventojai

Apsauga nuo živ

Lietuvoje kasdien nustatoma po naują gimdos kaklelio vėžio atvejį – maždaug 400 per metus ir tai yra vienas blogiausių rodiklių Europoje. Devynis iš dešimties šios onkologinės ligos atvejų lemia žmogaus papilomaviruso (ŽPV) infekcija. Skiepai nuo ŽPV, kurie Lietuvoje 11 metų berniukams ir mergaitėms skiriami nemokamai, gali padėti išvengti su ŽPV susijusių ikivėžinių ir vėžinių susirgimų. Medikų teigimu, vis dar yra abejojančių šiais skiepais, tačiau laiku atlikta vakcinacija padėtų išvengti ŽPV sukeliamų grėsmių ateityje. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vieni geriausių vakcinacijos nuo ŽPV rodiklių 2023 m. buvo Alytaus apskrityje, kur paskiepyta po maždaug 72 proc. 11 ir 12 metų amžiaus vaikų, taip pat Marijampolės (beveik 64 proc. 11 metų ir 76 proc. 12 metų vaikų), Utenos (66 proc. 11 metų ir 74 proc. 12 metų vaikų), Šiaulių (beveik 64 proc. 11 metų ir kone 65 proc. 12 metų vaikų) apskrityse.  

Pasak Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) bendrosios praktikos  slaugytojos Editos Jankauskienės, norint dar geresnių rezultatų, reikia daugiau kalbėti valstybės, žiniasklaidos lygmeniu, nes dabar trūksta atsvaros neigiamai informacijai internete.

„Pati skaičiau, kas rašoma įvairiose svetainėse, socialiniuose tinkluose – yra agitacijos prieš skiepus. Nenuostabu, kad kai kuriuos žmones tai paveikia. Mes stengiamės kalbėti kiek įmanoma daugiau su kiekvienu pacientu, bet to nepakanka. Būtina kuo plačiau informuoti apie skiepų naudą ir patikimumą, aiškinti, ką jie suteikia ir kokį neigiamą efektą sveikatai ir visuotiniam imunitetui kelia atsisakymas skiepytis“, – komentuoja E. Jankauskienė.

Jai antrina ir Marijampolės PSPC vaikų ligų gydytoja Nijolė Adomaitienė – skleidžiama neigiama, moksliškai nepagrįsta informacija gąsdina žmones ir verčia prisigalvoti nebūtų dalykų.

„Be abejo, tėvai turi teisę rinktis, skiepyti vaikus ar ne, bet neturėtume pamiršti, kad tėvai yra atsakingi už vaikus, tad tokius sprendimus reikėtų priimti ne emociškai, o gerai įsigilinus į situaciją, pasitarus su specialistais, pasidomėjus moksline informacija“, – sako ji.

Atsisakymo priežastys – pačios įvairiausios

Marijampolės PSPC vaikų ligų gydytoja N. Adomaitienė skaičiuoja, kad įstaigoje 2023 m. nebuvo paskiepyta nuo ŽPV maždaug 10-15 proc. 11-12 metų vaikų, atsisakius jų tėvams. Jos teigimu, situacija nebloga, bet galėtų būti ir geresnė.

„Daugelis mūsų pacientų yra vaikai, stebimi nuo kūdikystės, tad ir apie įvairias vakcinas su jų tėvais kalbame nebe pirmą kartą, vaikai būna skiepijami pagal patvirtintą vaikų skiepų kalendorių ir tėvams aiškesnė vakcinavimo nauda ir reikalingumas. Bet yra ir kategoriškai nusiteikusių, abejojančių, bijančių“, – teigia ji.

Vaikų gydytoja pasakoja, jog dalis pacientų ateina nusiteikę atsisakyti skiepo, bet paaiškinus situaciją, kaip vaikai anksti bręsta, pradeda lytinį gyvenimą, nuo kokių bėdų tas skiepas vaiką apsaugos, dalis persigalvoja. N. Adomaitienė pabrėžia, kad ŽPV vakcina neskatina ankstesnio lytinio gyvenimo, tačiau yra svarbu paskiepyti vaiką prieš pirmą susidūrimą su virusu. Kai kurie tėvai nežino, kam vakcinos nuo ŽPV reikia, kas yra ŽPV. Tuomet medikė paaiškina, kas tai per liga, kaip plinta, ką sukelia, kad ŽPV yra daug atmainų, kad vieni užsikrėtę nesuserga, o kitiems virusas sukelia onkologines ligas, ir žmogus susimąsto.

Nustatyta, kad iki 90 proc. užsikrėtimo atvejų ŽPV iš organizmo pasišalina savaime ir nesukelia jokių simptomų. Vis tik kai kurie ŽPV tipai turi onkogeninių savybių: moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės, vyrams – išangės ikivėžines ligas ir vėžį. Tiek moterims, tiek vyrams virusas gali sukelti lytinių organų karpas.

Alytaus PSPC skiepų planavimo kabinete dirbanti E. Jankauskienė teigia irgi susidurianti su tėvais, atsisakančiais skiepyti vaikus nuo ŽPV.

„Dauguma, pateikus daugiau informacijos, pakeičia nuomonę, kiti būna kategoriškai nusiteikę, net pikti. Yra ir tokių tėvų, kurie delsia – pirmąja doze nuo ŽPV vaiką paskiepija, o antrajai jau nebeatveža. Tada aiškini, kad ne veltui yra skiepų schemos, nurodančios, po kiek laiko turi būti vakcinuojama antra doze, kad labai svarbu to laikytis, nes kitaip nebus sukurtas pakankamas imunitetas“, – kalba specialistė.

Pasak jos, pozityviai nuteikia, kad didžioji dalis tėvų neabejoja skiepų nauda ir sako, kad net minčių nekyla atsisakyti skiepyti vaikus. Būna, kad ir prie kabineto laukiamajame kyla diskusijos tarp mamų – vienos prieš skiepus, bet kitos už.

Komandinis darbas

E. Jankauskienė sutinka, kad bandant padėti žmogui pakeisti nuomonę reikia daug kantrybės ir kalbėjimosi, bet kai vienas vizitas trunka 15 minučių, nelabai pakanka laiko.

„Neužtenka pasakyti, kad reikia, turime aiškinti, pasakoti, atsakinėti į klausimus. Dažnai žmonės ateina su baimėmis, tuomet reikia pasitelkti kontrargumentus, kad tas baimes ar mitus paneigtume. Įstaigoje ir per darbuotojų susirinkimus dalinamės patirtimi, aptariame, kokios tendencijos ir ką daryti“, – sako pašnekovė.

Informacija apie skiepus yra pateikta ir įstaigos internetinėje svetainėje, ir transliuojama ekranuose prie kabinetų. Yra paruošta spausdinta dalomoji medžiaga, kuri padėta laukiamajame, dalinama pacientams. Ši informacija vis „dingsta“ iš laukiamojo, vadinasi, žmonės pasiima, skaito, tad tikimasi, jog tai padės paskatinti abejojančius tėvus priimti tinkamą sprendimą.

N. Adomaitienės teigimu, kalbėjimas su pacientais apie skiepus, aiškinimas yra kasdieninis ir komandinis darbas: „Dirbame visi, kartu su skiepijančiomis slaugytojomis, kurios irgi daug komunikuoja su tėvais, atsakinėja į klausimus. Kiek pacientų, tiek būdų su jais kalbėtis, tiek priežasčių, kodėl abejojama skiepu ar norima jo atsisakyti, todėl reikia ieškoti įvairiausių argumentų“.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra patvirtinusi „Gimdos kaklelio vėžio eliminavimo strategiją“, kurią įgyvendinus, šia liga susirgtų mažiau nei 4 iš 100 tūkst. moterų. Tačiau šiam tikslui pasiekti reikia, kad 90 proc. vaikų iki 15 metų amžiaus būtų vakcinuota nuo ŽPV, taip pat 90 proc. tikslinės populiacijos moterų pakviesta atlikti profilaktinį tyrimą, ne mažiau kaip 70 proc. moterų būtų ištirta, o 90 proc. moterų, kurioms nustatyta patologija, gautų reikalingą gydymą. 

Lietuvoje nemokamai nuo ŽPV skiepijami 11 m. mergaitės ir berniukai. Mergaičių nepaskiepijus laiku, yra galimybė sudaryti individualų skiepijimo grafiką iki pilnametystės, valstybė kompensuoja 2 vakcinos dozes. Svarbu pabrėžti, kad rekomenduojama pasiskiepyti ir suaugusiems asmenims, tą padaryti galima savomis lėšomis.

Vakcinos nuo ŽPV yra skirtos vaikams bei paaugliams nuo 9 metų ir suaugusiesiems asmenims. Vakcinos dozavimo schemų yra keletas: 9–14 metų amžiaus vaikams reikalingos dvi vakcinos dozės, o paaugliams nuo 15 metų amžiaus bei suaugusiems – 3 vakcinos dozės. ŽPV vakcina nėra skirta jau organizme aptikto ŽPV infekcijos ar ŽPV sukeltų ligų gydymui, tačiau gali sumažinti su nauja ŽPV infekcija susijusią riziką.

TAIP PAT SKAITYKITE