Užmirškime visus rūpesčius dėl genetiškai modifikuotų žemės ūkio kultūrų ir žemdirbystės industrializavimo – rūpintis valgomu maistu, anot kai kurių mokslininkų, reikėjo gerokai seniau, kai žmonija dar nebuvo įžengusi į žemdirbystės erą.
Vis daugiau mokslininkų ima tvirtinti, kad maisto požiūriu žmonija pasirinko ne tą kelią dar prieš 10 tūkstančių metų. Jų nuomone, sveikiausiai ir maistingiausiai maitinosi mūsų protėviai, kurie gyveno iš medžioklės laimikio ir surinktų gamtos vaisių. Jie mito vaisiais, daržovėmis, prisidurdami žuvų, liesos mėsos ir riešutų.
Paleolitinės mitybos propaguotojai sako, jog didžiausia šių dienų klaida yra ta, kad mitybos pagrindas yra grūdai ir riebalai, kas neatitinka genetinės žmogaus struktūros, kuri per tūkstančius metų menkai tepakito. Todėl žmones ir puola ligos.
„Pusryčiams reikėtų atsisakyti riestainių, spurgų, javainių ir angliavandenilių”, – tvirtina JAV Merilendo žemės ūkio tyrimų tarnybos chemikas Leigh Broadhurstas.
Žemdirbystės pradžia reiškė mitybos revoliuciją – žmonių maistas tapo panašesnis į primatų, kurie minta daugiausia grūdais. Kruopos užtikrina 40-90 procentų energijos, o mėsa – 20-80 procentų.
Akmens amžiaus mitybos tyrimų pionierius S.Boydas Eatonas tvirtina, kad žmonėms perėjus nuo mėsos prie kruopų jų kaukolės apimtis sumažėjo 11 procentų.
