Gegužės viduryje šiauriniuose Vokietijos regionuose Hamburge ir Šlėzvige-Holšteine užfiksuotas žarnyno ligos protrūkis iki birželio 7 d. yra nusinešęs 21 gyvybes. Liga nėra nauja, tačiau visuomenės sveikatos specialistus trikdo jos atsparumas. Iki šiol nenustatyta, kas tiksliai ir iš kur atnešė ligos sukėlėjus. O nepatikrintos informacijos sukelta panika kainavo milijonus niekuo dėtiems daržovių augintojams visoje Europoje. Ką žinome apie ligą ir ką dar liko atskleisti?
Kas ta infekciją sukėlusi bakterija? Bakterija mokslininkams pažįstama, tačiau mirtinas komplikacijas sukelianti jos atmaina labai reta. Tai Escherichia coli (EHEC) 0104:H4, kurios vienas savybes turėjo Tolimuosiuose Rytuose (Korėjoje) nustatyta atmaina, o kitas – Centrinėje Afrikoje rasta bakterija. Naujoji abiejų savybes turinti bakterija atspari įprastiniams antibiotikams.
Koks užkrato šaltinis? Gegužės 27 d. per Europos Sąjungos greitojo įspėjimo sistemą RASFF Vokietijos institucijos išplatino informaciją, kad bakterijos rasta ant ispaniškų agurkų. Netrukus paaiškėjo, kad ant agurkų rastos E. coli bakterijų atmaina nėra ta, kuri sukėlė protrūkį. Kitas įtarimas paskelbtas birželio 5 d. išnagrinėjus valgiaraščius maitinimo įstaigose, kurių lankytojai pateko į ligonines, ir susiejus juos su ankstesnių protrūkių kitose šalyse priežastimis. Šįsyk įtartos daigintos sojų pupelės ir vienas jas auginęs Šiaurės Vokietijos ūkis. Tačiau ištyrus keliasdešimt ūkyje paimtų mėginių bakterijos rasta nebuvo.
Ar užkrato šaltinis bus surastas? Vokietijos Roberto Kocho instituto mokslininkai teigia, kad šaltinis gali būti ir nerastas, jeigu bakterijos plito per greito vartojimo produktus, kurie arba jau suvartoti, arba utilizuoti. Tačiau statistiškai nustatoma tik ketvirtadalis panašių protrūkių šaltinių, todėl jei šįsyk pavyktų nustatyti aiškią priežastį, tai būtų galima laikyti didele visuomenės sveikatos specialistų sėkme.
Kokie ligos simptomai? Bakterija Escherichia coli (EHEC) 0104:H4 gamina nuodingas medžiagas (šigatoksinus), dažniausiai sukeliančias viduriavimą. Pavojų gyvybei gali sukelti komplikacijos, kai išsivysto inkstų liga (hemolizinis ureminis sindromas, arba HUS), kuri paveikia inkstus, kraują ir kartais centrinę nervų sistemą. Ligos simptomai pasirodo vidutiniškai per 3–4 dienas ir ne vėliau nei per 15 dienų. Komplikacijos gali pasireikšti per 10 dienų nuo pirmųjų simptomų pasirodymų.
Kokia ligos trukmė?
Devyni iš dešimties pacientų pasveiksta per dešimt dienų, o likusiam dešimtadaliui gali kilti komplikacijos. Trims penkiems procentams liga gali tapti mirtina, ir jos aukomis tampa dažniausiai vaikai iki 15 metų. Tačiau šio protrūkio atveju komplikacijos išsivystė daugiau nei trečdaliui susirgusiųjų, kurių dauguma suaugusieji, o du trečdaliai – moterys.
Koks labiausiai tikėtinas bakterijų šaltinis? Bakterija E.coli paprastai randama galvijų žarnyne. Labiausiai tikėtina, kad ji plinta per trąšoms naudojamą galvijų ir kiaulių mėšlą. Tačiau nėra aišku, nei pateikomo į maistą būdas (per vandenį, per žemę ar tiesiogiai per trąšų sąlytį su maistu?), nei momentas (auginant, pervežant ar sandėliuojant?).
Kokios įstaigos skelbia autoritetingą nuomonę apie ligos šaltinius?
Protrūkio centras – Šiaurės Vokietijos Hamburgo ir Šlėzvigo-Holšteino regionai, todėl tiksliausią informaciją teikia Vokietijos tarnybos. Pagrindinė įstaiga, kuri tvirtina pranešimus apie ligą ir priima kovos su ligos protrūkiu sprendimus, yra Roberto Kocho institutas. Į šį institutą siunčiami visa informacija, ir ja remdamasis institutas skelbia rekomendacijas regioninėms visuomenės sveikatos tarnyboms, kurios savo ruožtu siunčiu maisto produkto tikrintojus į įmones ar prekybos punktus.
Ka gali Europos Sąjunga? Europoje sukurta unikali sistema, kuri leidžia atsekti visus maisto gamybos ir tiekimo grandinės elementus. Šios infekcijos atveju ji pravers, kai bent vienoje grandyje bus rasta infekciją sukėlusios bakterijos: bus galima identifikuoti visus gamintojus, tiekėjus ir maitinimo įstaigas, kuriose dar galimi bakterijų židiniai. Be to, informacija apie ligos protrūkį buvo perduota visuomenės sveikatos pranešimų tinklu RASFF, kad apie pavojų laiku sužinoti visų ES šalių tarnybos. Europos Komisija paprašė ES agentūrą (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą) įvertinti rizikos mastą, ir tai buvo padaryta per dvi dienas. ES akredituota laboratorija Romoje sukūrė metodą, kuriuo E. Coli bakterijos maiste nustatymo laikas sutrumpėjo nuo 6 dienų iki 48 valandų. Tai irgi buvo padaryta per rekordiškai trumpą laiką – maždaug savaitę. Europos Komisijos tarnybos nuolat koordinuoja informacijos mainus tarp visų valstybių narių institucijų. Vienas iš svarbiausių ES struktūroje veikiančių darinių – nuolatinis maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos komitetas, kuriame atstovaujama visoms valstybėms – reguliariai skelbė bendras ES pozicijas.
Kam dar pakenkė infekcijos protrūkis? Kai infekcija išplito ir nusinešė pirmąsias gyvybes, Vokietijos institucijos pasiuntė pirmąjį įspėjimą nurodydamos galimą šaltinį – ispaniškus agurkus. Nors įtarimai nepasitvirtino, žiniasklaidos kartojama versija sukėlė panikos bangą. Europiečiai liovėsi pirkti ispaniškus agurkus, Ispanijos gamintojai neteko užsakymų. Daržovių importą iš ES uždraudė Rusija ir kelios kitos ne ES šalys. Milžiniška žala buvo padaryta visos Europos, taip pat ir Lietuvos augintojams. Europos Komisija nuo pat pradžių nepritarė sprendimams drausti daržovių importą ir riboti prekybą daržovėmis iš kurios nors ES šalies. Dabar ji svarsto galimybę suteikti kad ir nedidelę kompensaciją nuo klaidinančių pranešimų sukeltos panikos nukentėjusiems ūkininkams. Už sveikatos apsaugą atsakingas Europos Komisijos narys Johnas Dallis taip pat paragino valstybių visuomenės sveikatos tarnybas neskelbti galimų infekcijų šaltinių tol, kol informacija nėra pagrįsta rūpestingais tyrimais.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos užkratui išvengti:
Laikytis higienos. Plauti rankas tekančiu vandeniu su muilu prieš ruošiant maistą ir jį gaminant, ypač po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis; pasinaudojus tualetu, palietus ligonius ar gyvūnus.
Atskirti termiškai apdorotus produktus nuo žalių. Žalią mėsą ir žuvį laikyti atskirai nuo kitų produktų, geriausia atskirose talpose. Žaliems produktams reikia naudoti atskirus peilius ir pjaustymo lenteles. Panaudoti maisto gaminimo įrankiai turi būti nuplauti.
Maisto produktus, ypač mėsą, paukštieną, kiaušinius, gerai termiškai apdoroti. Sriubos turi užvirti, o ruošiamos mėsos sultys tapti skaidrios. Nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas, neatšildyti užšaldyto maisto kambario temperatūroje. Nelaikyti maisto ilgai, net šaldytuve.
Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius, juos lupti, skusti ir vėl plauti tekančiu vandeniu. Negerti vandens iš atvirų telkinių, nenaudoti jo vaisiams, daržovėms plauti. Prieš vartojant žalią pieną būtina pasterizuoti. Neragauti prekybos vietose siūlomų neplautų ir neapdorotų produktų.
Prevencijos sumetimais šiuo metu Vokietijoje taip pat rekomenduojama vengti termiškai neapdorotų salotų lapų, pupelių ir kitokių maistui naudojamų daigų, agurkų ir pomidorų.
