Sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis situacija Lietuvoje stabilizavosi, pirmadienį teigia sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas. Anot jo, nors sergamumas kyla Žemaitijoje, jis jau mažėja pietrytinėje Lietuvoje. Pasak vyriausioji epidemiologo Vytauto Bakasėno, epidemija turėtų išsikvėpti per kelias savaites, bet prognozuojama ir antroji sergamumo banga.
Pirmadienį per spaudos konferenciją A. Skikas nurodė, kad pietrytinėje šalies dalyje per savaitę užfiksuotų ligos atvejų sumažėjo tūkstančiu, į medikus dėl gripo kreipėsi 3 tūkst. mažiau vaikų.
Vyriausiasis epidemiologas V. Bakasėnas tuo metu pabrėžė, kad sergamumo lygis išlieka aukštas. „Jis išliko mažesnis už epideminį tik viename Lietuvos rajone – Skuodo”, – aiškino jis, tačiau pridūrė, jog „pakilimo nebeturėtų būti”.
Pasak eksperto, epidemija turėtų išsikvėpti per kelias savaites, bet prognozuojama ir antroji sergamumo banga.
Šiemet gripo banga užklupo neįprastai anksti – ji siejama su naujuoju arba vadinamuoju kiaulių gripu. Tuo metu įprastas sezoninis gripas piką pasiekia baigiantis žiemai.
A. Skikas pripažino, jog nors ir į ligonines paguldoma mažiau žmonių, čia gydomi sunkiau sergantieji. „Turime nepamiršti, kad po susirgimo gripu praėjus 2-3 savaitėms vystosi komplikacijos. Yra ir keletas sunkių atvejų”, – sakė jis.
Pasak viceministro, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti keturi mirties nuo naujojo gripo atvejai: 14-mečio Kauno rajono gyventojo, 40-mečio visaginiečio, 31 metų šiaulietės ir jauno vyro iš Panevėžio.
Buvo įtariama, kad nuo gripo mirė ir 45 metų moteris iš Varėnos, tą buvo patvirtinę ir vietos visuomenės sveikatos specialistai, ir medikai, bet, pasak A. Skiko, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ji mirė nuo pneumonijos, kurios nesukėlė naujasis gripas. Viceministro teigimu, nepasitvirtino ir įtarimai, kad Kauno klinikose mirusios 41 metų moters iš Kėdainių mirties priežastis – A(H1N1) virusas.
Sveikatos apsaugos viceministras ragino nekaltinti medikų.
„Visame pasaulyje žmonės miršta nuo ligų, kažkodėl Lietuvoje – dėl medikų kaltės. Daroma viskas, kas įmanoma. Šitos ligos atveju per dvi paras žmogaus būklė tiek pablogėja, kad po to tampa nebeįmanoma jam padėti”, – teigė A. Skikas.
Tuo metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologė Greta Amansenkovaitė pirmadienio pavakaręsakė dar neturinti atsakymų, ar 45 metų moteris iš Varėnos ir 41 metų moteris iš Kėdainių mirė nuo naujojo gripo,
„Dėl šitų (atvejų – ELTA) nieko nežinau, laboratorija dar nepateikė jokių rezultatų, todėl kol kas tai yra apkalbų lygis. Kai bus rezultatai, tada ir bus aišku. Bent jau iki mūsų neatėjo (rezultatai – ELTA). Laboratorija paprastai ką gauna, apie tai visada mus informuoja. O kol kas apie Varėnos atvejį gavome raštą, kad įtariamas, o apie Kauną dar tik įtarimą turime”, – sakė G. Amansenkovaitė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistė pakartojo kol kas neturinti nei patvirtinimo, nei paneigimo.
„Paprastai laboratorija ištiria, informuoja lygiagrečiai mus ir asmens sveikatos priežiūros gydytoją, kuris atsiuntė tą mėginį. Gydytojas praneša visuomenės sveikatos centrui, jis vykdo tyrimą, praneša Valstybinei visuomenės sveikatos tarnybai, tada ir mes sužinome daugiau duomenų, tada ministerija. Nors, kai tokia situacija, galbūt ir tiesiogiai viceministrui perdavinėja tuos duomenis”, – teigė G. Amansenkovaitė.
Europoje kasdien nuo naujojo gripo miršta 30-40 žmonių. Estijoje yra užfiksuoti 3, Latvijoje – 5, Lenkijoje – 18 mirties nuo naujojo gripo atvejų.
