Svarbiausias 2010 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto bruožas – jame numatyta palyginti daugiau lėšų, nei galima buvo tikėtis atsižvelgiant į bendrą finansinę ir ekonominę padėtį valstybėje.
Planuojama, kad 2010 m. PSDF biudžeto pajamos sudarys 4 005 136 tūkst. Lt.
O kas iš esmės naujo?
Formuojant ateinančių metų PSDF biudžeto pajamas tikimasi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos 2010 m. PSDF biudžete sudarys 2 018 479 tūkst. litų. Patvirtinus naujos redakcijos PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacija, nuo 2010-01-01 d. šios pajamos bus apskaitomos pagal vieną PSDF biudžeto pajamų straipsnį. Iki šiol jos būdavo nurodomos dviejuose PSDF biudžeto pajamų straipsniuose: „Draudėjų už dirbančiuosius nuo darbo užmokesčio mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos” bei „Dirbančiųjų asmenų iš darbo užmokesčio mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos”.
Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų 2010 m. planuojama surinkti 34 576 tūkst. Lt. Iki šiol šios pajamos būdavo nurodomos dviejuose PSDF biudžeto pajamų straipsniuose: „Asmenų, gaunančių gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais, mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos” ir „Kitų asmenų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos”. Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2010 metų sausio 1 d. administruos tik šių asmenų įmokas: individualią veiklą su verslo liudijimais vykdančių asmenų, kitų asmenų, savarankiškai mokančių įmokas, bei fizinių asmenų, kurių žemės ūkio valdos dydis iki 14 europinio dydžio vienetų, o kita iki šiol administruotas įmokas perima administruoti „Sodra”.
Iš viso valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai 2010 m. PSDF biudžete sudarys 1 911 134 tūkst. Lt, t. y. 339 000 tūkst. Lt (21,56 proc.) daugiau, nei buvo numatyta patikslintame 2009 m. biudžete.
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų įmoka 2008 m. buvo 428,1 Lt, 2009 m. – 605,3 Lt, o 2010 m. sieks 744,7 Lt, t. y., palyginti su 2009 m., ji padidės 139,4 Lt, arba 23,03 procento. Tad 2010 m. valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis bendra suma sudarys 1 511 258 tūkst. Lt, t. y. 433 717 tūkst. Lt (40,25 proc.) daugiau, nei buvo numatyta patikslintame 2009 m. PSDF biudžete. Pažymėtina, kad 2010 m. palyginti su 2009 m. gerokai padidės ir valstybės lėšomis draudžiamų asmenų (nuo 1880,4 tūkst. asmenų 2009-01-01 iki 2029,4 tūkst. asmenų 2010 m., t. y. padidės149 tūkst.). Šį augimą daugiausia lemia padidėjęs bedarbių skaičius.
Papildomi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai 2010 m. sudarys 399 876 tūkst. Lt, t. y. 94 717 tūkst. Lt.
Iš viso valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai 2010 m. sudarys 1 911 134 tūkst. Lt, t. y. 339 000 tūkst. Lt (21,56 proc.) daugiau, nei numatyta patikslintame 2009 m. biudžete.
Kitų pajamų 2010 m. planuojama surinkti 2153 tūkst. litų. Nuo 2010-01-01 įsigaliojus naujai PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos redakcijai, pagal straipsnį „Kitos pajamos” bus apskaitomos Europos Sąjungos šalių narių pervestos lėšos už Europos Sąjungos piliečių gydymą Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Anksčiau šios įmokos buvo apskaitomos pagal pajamų klasifikacijos straipsnį „Savanoriškos asmenų įmokos”.
Planuojama, kad 2010 m. PSDF biudžeto išlaidos (kaip ir planuojamos pajamos) sudarys 4 005 136 tūkst. litų.
Kas padės įveikti sunkmetį?
Ekonominio nuosmukio sąlygomis svarbu išgyventi su turimais finansiniais ištekliais. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į šalyje susidariusią įtemptą ekonominę padėtį, planuoja vykdyti sveikatos sistemos pertvarką (ligoninių tinklo optimizavimą). Šios pertvarkos tikslas – sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms palankesnes sąlygas teikti pacientams kokybiškas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas, sumažinti ekonominio sunkmečio įtaką asmens sveikatos priežiūros sistemai bei, pertvarkant ligoninių tinklą, optimizuoti jų veiklos išlaidas. Tikimasi, kad atlikta ligoninių tinklo pertvarka leis visoms įstaigoms, vadovaujantis šiuolaikinės vadybos principais, išlaikyti ne žemesnį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės lygį nei iki ekonominio sunkmečio. Pažymėtina, kad optimalus ligoninių tinklas, ilgainiui didėjant PSDF biudžetui, užtikrins papildomas įstaigų pajamas, kurias jos galės skirti amortizaciniams atskaitymams dengti, darbuotojų darbo užmokesčiui didinti bei naujoms technologijoms diegti.
Atsižvelgiant į finansines galimybes ir į tai, kad į asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas bus įtrauktos kraujo gamybos bei mokėjimo už išduotus komponentus ir preparatus išlaidos, 2010 m. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti numatoma 2 795 282 tūkst. Lt. Pažymėtina, kad ir toliau prioritetine bus laikoma pirminė asmens sveikatos priežiūra, greitoji medicinos pagalba, mokėjimas už gerus darbo rezultatus. Taip pat numatoma didinti šeimos gydytojų kompetenciją, suteikiant jiems galimybę skirti ir vertinti daugiau laboratorinių tyrimų (atitinkamai sumažės apsilankymų pas gydytojus konsultantus). Ribotus išteklius turėtų kompensuoti didėjantis lėšų panaudojimo efektyvumas – mažinant hospitalizavimą turi plėstis ambulatorinė dienos sveikatos priežiūra, dienos chirurgija.
Netaikant efektyvaus gydymo kompensuojamaisiais vaistais negali būti užtikrinta ambulatorinio gydymo plėtra. Tikimasi, kad sėkmingai bus įgyvendintas Vaistų prieinamumo gerinimo ir jų kainų mažinimo priemonių planas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2009-07-10 įsakymu Nr. V-572. Tad atsižvelgiant į finansines galimybes, 2010 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti numatoma 642 754 tūkst. Lt.
Medicininė reabilitacija yra svarbus gydymo etapas, leidžiantis greičiau išgydyti pacientus ir grąžinti juos į darbo rinką ar atkurti biosocialinius jų gebėjimus ir integruoti į visuomenę bei išvengti antrinio neįgalumo. PSDF biudžeto lėšomis finansuojant medicininę reabilitaciją, prioritetas teikiamas ambulatorinei reabilitacijai, nes ji savo veiksmingumu nenusileidžia stacionarinei, be to, pacientas šias paslaugas gali gauti gyvenamojoje vietoje ir jos trukmė gali būti ilgesnė nei stacionarinės. Be to, ambulatorinė reabilitacija yra gerokai pigesnė nei stacionarinė, todėl ambulatorinės reabilitacijos paslaugas gali gauti kur kas daugiau pacientų. 2010 m. medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti numatoma 121 314 tūkst. Lt.
2010 m. centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti numatoma 133 291 tūkst. Lt.
Šalyje nuolat didėja ortopedijos technikos priemonių (toliau – OTP) poreikis. Tai lemia neįgalumo prevencijos plėtra bei spartėjantis neįgaliųjų socialinės integracijos procesas. 2010 m. ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti numatoma skirti 38 413 tūkst. Lt, t. y. 3776 tūkst. Lt (8,95 proc. ) mažiau, nei patikslintame 2009 m. PSDF biudžete.
2010 m. sveikatos programoms finansuoti iš viso numatoma 202 047 tūkst. Lt. Prioritetinėmis ir toliau laikomos ir šalies mastu aktyviai plėtojamos prevencinės programos, kurios neabejotinai turi įtakos Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmės ilgėjimui ir ankstyvajam ligos diagnozavimui.
Nuo kitų metų iš PSDF biudžeto nenumatoma finansuoti Nacionalinės kraujo programos, nes kraujo gamybos ir mokėjimo už išduotus komponentus bei preparatus išlaidos bus įskaičiuotos į asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, tačiau ir toliau išliks kompensacijos kraujo donorams ir centralizuotai PSDF biudžeto lėšomis bus perkami krešėjimo faktoriai, skirti stacionariniam gydymui, bei antirezus imunoglobulinai.
Siekiant racionaliau panaudoti PSDF biudžeto lėšas, numatytas dantų protezavimui, bei sumažinti šių paslaugų laukiančiųjų asmenų eiles, buvo pakeista Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarka.
Nuo 2010 m. numatoma vykdyti naują Sveikatos draudimo plėtros programą. Šios programos lėšomis numatoma finansuoti informacinių sistemų, technologijų ir projektų, svarbių visai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemai, diegimą, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslaugų klasifikavimo pagal giminingų diagnozių grupes (angl. diagnosis related groups – DRG) sistemos diegimą, duomenų mainų su Europos Sąjungos šalimis informacinės sistemos kūrimą, elektroninės Europos sveikatos draudimo kortelės įdiegimą ir pan. Įdiegus DRG ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sąnaudų apskaitos (angl. activity based costing – ABC) sistemas bei jų pagrindu sukūrus naują asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų skaičiavimo metodiką, bus užtikrinta skaidri ir ekonomine logika pagrįsta PSDF biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų išlaidų kainodara. Sveikatos programose numatomos lėšos Stabilizavimo fondui (sveikatos sistemos pertvarkai), kurio lėšomis numatoma apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, atleistų dėl ligoninių tinko optimizavimo, išeitines išmokas.
Tokios yra svarbiausios 2010 metų PSDF biudžeto ypatybės.
