Gyvenimo kasdienybės užpildo mūsų gyvenimą, visą laiką skubame, kai ko nespėjame nuveikti, kažkam atiduodam per daug širdies, ir tik netekę savo artimiausių žmonių, stabtelime ir susimąstome: gyvenimas labai trapus ir jokios gražiausios gėlės, jokios iškilmingos iškeliavusiam anapilin liaupsinančios kalbos nepakeis jam gyvam esant ištarto gero žodžio, patarimo, kad reikia saugoti sveikatą.
Banalus posakis „sveikata – didžiausias turtas” yra tarsi skirtas kaimynui, draugams, pažįstamiems – tik ne man pačiam, nors mirtis dažnai pasirenka geriausius -„sudegančius” savo tiesioginiame darbe, atiduodančius savo geriausias sielos savybes kitiems, dažnai neišsakantiems savo pačių bėdų ir rūpesčių.
Darbas ketvirtį amžiaus ūminiu miokardo infarktu sergančiųjų kardiologijos skyriuje, nuolatinis laviravimas tarp plonos gyvenimo ir mirties gijos, matant greit nutrūkstančio gyvenimo siūlus suteikia moralinę teisę kalbėti apie tai, kad vienintelė gyvenimo vertybė – sveikata. Dar ir apie tai, kad gydytojas nėra visagalis, o tik padedantis kovoti su liga. Mes patys privalome rūpintis savo sveikata. Aišku, ką daryti savo sveikatos labui, mes privalome žinoti ir svarbiausia, tai, ką žinome – vykdyti. Nieko jau nestebina mūsų buityje naudojamos technikos priemonių priežiūra: lengvosios mašinos techninė apžiūra, tikriname skalbimo mašiną, o savo sveikatą?
Šio straipsnio tikslas ne tik propaguoti sveiką gyvenimą, aiškinti, kad privalomos investicijos į savo sveikatą, bet ir priminti, ką turime daryti, kad sergančių širdies – kraujagyslių ligomis, ypač ūminiu miokardo infarktu, insultu, būtų kuo mažiau.
Vienas iš neteisingos gyvensenos faktorių – netinkama mityba. Su maistu mes kasdien gauname būtinų organizmui medžiagų: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Netinkama mityba trikdo šių medžiagų santykį: širdžiai ir kraujagyslėms kenkia per gausus riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos ir per mažas skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalcio, magnio kiekis. Siūlytume naudoti ne daugiau kaip 4 – 5 g valgomos druskos, išgerti apie 1,5 l. skysčių parai, maiste privalo būti A,C,E vitaminų, betakarotino. Vitamino A yra daržovėse, žuvų taukuose, kepenyse, pieno produktuose; vitamino C – įvairiuose vaisiuose, daržovėse, ypač juoduosiuose serbentuose, erškėtuogienėse, vitamino E – kruopose,duonoje, pieno produktuose, aliejuose, mėsoje. Daug betakarotino turi pomidorai, morkos, abrikosai, šaltalankiai. Iš šių produktų ir turėtų susidaryti mūsų kasdieninis maistas. Principas mityboje – kuo daugiau daržovių, žuvies patiekalų. Greta to viena iš maisto sudėtinių dalių privalo būti skaidulinės medžiagos: celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinas ir kt. Šių medžiagų gausu vaisiuose, daržovėse, rupių miltų duonoje. Šios medžiagos padeda virškinimui, apsaugo organizmą nuo vidurių užkietėjimo, apvalo nuo įvairių kenksmingų medžiagų, mažina riebalų patekimą į kraują, padeda suliesėti. Kiekvienas valstybės pilietis turėtų pasidomėti rekomenduojamais maisto produktais, leidžiančias mums ilgam išlikti sveikiems ir darbingiems.
Antras ir labai svarbus rizikos susirgti išemine širdies liga faktorius – rūkymas. Pakelis per dieną surūkytų cigarečių širdies raumens infarkto riziką padidina dvigubai. Rūkymas pagreitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslių sienelėse, susiaurina jų spindį, kenkia ir kvėpavimo organų sistemai. Silpstant plaučiams, širdis priverčiama sunkiau dirbti. Reikia nepamiršti, kad rūkymas nėra bereikšmis ir skrandžio opoms vystytis, todėl neleiskime savo pinigų ir sveikatos dūmais.
Rizikos faktorius yra ir mažas fizinis aktyvumas. Dažnoje profesijoje vyrauja protinis darbas, stresinės situacijos, o pastarųjų netrūksta ir darbe. Ir buityje fiziniam aktyvumui dažnai nelieka vietos. Į darbą ir iš darbo važiuoja mašina, vakarai prie televizoriaus ekrano. Tuo tarpu mažai judančiam žmogui sutrinka kūno masės reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, pakinta gliukozės apykaita, o tai skatina aterosklerozės vystymąsi.
Turi reikšmės ir širdies susitraukimų dažnis ramybėje. Paaiškėjo, kad jau gimdamas žmogus turi polinkį į retesnį ar dažnesnį širdies ritmą, tai nulemta mūsų genetikos pagrindų. Įvertinti širdies susitraukimų dažnį labai lengva: tą daro mūsų šeimos gydytojas kiekvieno atsilankymo metu, tą galime padaryti, ir mes patys pamokyti gydytojo. Kuo rečiau susitraukia širdis (norma 60 – 80 kartų per minutę) t.y. 50 – 60 kartų per minutę, tuo daugiau tausojamas širdies raumuo, kadangi prailgėja širdies ciklo periodas, vadinama diastolė, ir tuo metu krauju užsipildo mūsų širdies vainikinės kraujagyslės, širdis tarsi pailsi. Todėl atlikdami fizinio krūvio pratimus, bent 0,5 val. kasdieninį ėjimą, mes treniruojame savo širdį, retiname širdies susitraukimų dažnį, suteikiame didesnį poilsį širdies raumeniui. Aišku, retesnį širdies dažnį kaip 50 k/minutę gali lydėti kita širdies liga, todėl būtina riba – ne mažiau 50 kartų. Šiuo metu jau išrasta vaistų rūšis, retinanti širdies susitraukimų dažnį.
Didėjant gyvenimo tempui, daugėjant dažnai bereikalingų konfliktinių situacijų didėja emocinė, nervinė psichinė įtampa. Žmonių tarpusavio santykiai tampa sudėtingi. Konfliktinėm situacijom kartojantis, jaučiant nuolatinę nervinę įtampą, nerandant išeities iš susidariusios padėties, žmonės pratrūksta pykčio priepuoliais, nemoka ilsėtis, atsipalaiduoti, trikdoma kraujo riebalų pusiausvyra, prisideda kraujagyslių spazmai, kyla arterinis kraujo spaudimas, širdis priverčiama dirbti didesniu krūviu, skatinamas aterosklerozės kraujagyslėse vystymasis. Išmokime daugiau šypsotis vienas kitam, suprasti ir atleisti, tuo pačiu kovosime su ateroskleroze.
Nereikia pamiršti ir kitų neteisingos gyvensenos elementų – gausaus alkoholio vartojimo. Dažnai didesniais kiekiais vartojant alkoholį, širdis išsiplečia, nusilpsta jos funkcija, galimi širdies ritmo sutrikimai, pakyla kraujospūdis, blogėja vaistų poveikis, didėja staigios mirties rizika. Kyla klausimas, koks kiekis slypi žodyje „gausus“. Šiam kiekiui apskaičiuoti pasirinkime standartinį vienetą – 30 ml gryno etanolio. Vienas standartinis vienetas per dieną širdžiai nėra pavojingas – atitinka 1 taurelę (30 ml) degtinės ar 1 taurę (180 ml) vyno, ar bokalą (250 ml) nestipraus alaus, tačiau paprastai ties tuo neapsistojama. Norint išsaugoti sveiką širdį, vis tiek reikėtų vengti stiprių alkoholinių gėrimų arba juos atskiesti dideliu kiekiu nealkoholinių gėrimų. Jei negalite atšvęsti savo šventės be alkoholio – siūlytume nestiprius sausus vynus.
Kaip matome, visi šie neteisingos gyvensenos rizikos faktoriai priklauso nuo mūsų, reikia tik apie juos žinoti, reikia suprasti vieną kartą, kad gyvenime daug ką galima nusipirkti, tačiau negalima nusipirkti sveikatos. Visada lengviau išvengti ligos negu susirgus gydytis.
Iš kitos pusės reikia suprasti, kad ir kiek lėšų skirtų valstybė ligoms gydyti, jų nepakaks, nes naujos gydymo technologijos – kraujagyslių „atvėrimas”, vaistai, tirpdantys krešulius, atliekamos širdies kraujagyslių operacijos, suformuojant apeinamas susiaurėjusias kraujagysle jungtis, patys medikamentai gana brangūs. O kur dar gydytojų, slaugytojų, pagalbinio personalo darbas, ligoninių išlaikymas, specialistų paruošimas? Be to, „taisyta“ širdis, reikalaujanti nuolatinės priežiūros, kad liga nepasikartotų. Todėl grįžę po atostogų, pailsėję, perskaitykite vėl ir vėl šį straipsnį, ir jei padarysite atitinkamas išvadas, teks mažiau bendrauti su gydytojais, o mums, gydytojams, žiūrėti į Jūsų ar Jūsų artimųjų susirūpinusias akis ir skaityti klausimą, bijant netgi jį ištarti „Daktare, ar mano artimasis gyvens? Ar gyvens pilnavertį gyvenimą?”
Kardiologė med.dr. docentė Audronė Statkevičienė
