Dauguma žino, kad mūsų biologiniai laikrodžiai suderinti ganėtinai tiksliai. Tačiau įvairūs pokyčiai juos sutrikdo. Kaip elgtis tuomet?
1 problema. Pavasarį dažnai kenčiame nuo nemigos, nuovargio, o laikrodžių persukimas tik apsunkina situaciją.
Kodėl tai nutinka? Mūsų vidinio laikrodžio „resursas” skirtas tam tikram ciklui, kuris tęsiasi 24 val. Be to, visų organų ir sistemų aktyvumas kinta priklausomai nuo paros meto: sulėtėja artėjant nakčiai ir pagreitėja auštant. Todėl laikrodžių persukimą valanda į priekį arba atgal organizmas suvokia kaip laiko juostos pakitimą. Prie vienos valandos pokyčio organizmas pripranta maždaug per tris savaites. Pirmiausia, tai atsilieps miegui ir būdravimui.
Ką daryti?
Neskubėkite iškart ryti migdomųjų. Geriau vartokite natūralesnių preparatų: valerijonų, produktų, turinčių sukatžolių arba bijūno.
Galima priversti save užmigti ir kitais būdais. Esmė tame, kad vakarui artėjant fiziologinis organizmo aktyvumas mažėja. Organizmas ruošiasi ilsėtis. Sulėtėja pulsas, krenta arterinis spaudimas, o svarbiausia – krenta kūno temperatūra. Tačiau tai neįvyksta, jeigu bioritmai sutrinka. Pasistenkite juos atstatyti sumažindami kūno temperatūrą. Gulėdami lovoje nuimkite antklodę 10-15 minučių. Nužvarbę vėl apsiklokite ir pasistenkite sušilti.
Prieš miegą pagulėkite šiltoj vonioj, pasimėgaukite joje kol pilnai atsipalaiduosite. O po to atsivėsinkite, pavyzdžiui lengvu dušu. Tik neperšalkite. Ir tik po to galima gultis į šiltą lovą.
Jeigu Jums taip ir nepavyko išsimiegoti, ką gi, pamiegosite dieną. Tačiau neužsigulėkite per ilgai.
2 problema. Jūs netikėtai skrendate trumpon komandiruotėn – keičiate laiko juostą ir atvykę negalite atsitokėti.
Kodėl tai nutinka? Lėktuvas nugabena žmogų į visiškai kitas sąlygas, kur ne tik pakitęs laikas, bet ir temperatūros režimas kitoks, atmosferos slėgis bei drėgnumas taip pat skiriasi. Be abejo, tai negali neatsiliepti sveikatai. Kuo daugiau laiko juostų skiria mus nuo gimtųjų kraštų, tuo sunkiau ir ilgiau prie pokyčių pripranta mūsų organizmas. Mažiausiai į tokius pokyčius reaguoja 30-35 metų žmonės. Minėtame amžiuje biologiniai ritmai yra pastoviausi. Labiausiai pažeidžiami – senjorai, vaikai, moterys. Gražiosios lyties atstovių nervų sistema labai jautriai reaguoja į bet kokius pokyčius.
Ką daryti?
Kad komandiruotės metu nepaūmėtų chroniški susirgimai būtinai pasiimkite į kelionę vaistų, galinčių pagelbėti nuo širdies skausmų arba padidėjusio arterinio spaudimo.
Gan dažnai „atsibunda” tokie chroniški virškinimo sistemos sutrikimai kaip kolitai ir gastritai. Vieniems prasideda viduriavimas, kitiems – užkietėja viduriai. Todėl neužmirškite su savimi pasiimti tiek priemonių nuo diarėjos (nuo viduriavimo), tiek laisvinamųjų (nuo užkietėjimo). O jeigu prasidės skrandžio arba žarnyno spazmai, pravers ir antispazminiai preparatai.
Stenkitės rinktis skrydį taip, kad vietoje jūs būtumėte antroje dienos pusėje, arčiau vakaro. Tai suteiks Jums galimybę pailsėti nuo skrydžio, o svarbiausia – atsigulti miegoti patogesniu laiku, kad ryte būtumėt geros formos.
3 Problema. Jūs ilsitės padidėjusio drėgnumo zonoje. Egzotika Jūsų nedžiugina, sunku kvėpuoti ir iš atostogų norisi greičiau grįžti namo.
Kodėl tai nutinka? Tropikuose ir drėgnuose subtropikuose nepratusiems prie minėto klimato žmonėms gali prasidėti pabrinkimai. Esmė tame, kad įprastomis sąlygomis mūsų skysčių apykaitoje aktyviai dalyvauja oda. Prakaituodami per odą mes pašaliname dalį skysčių. Dėl drėgnų orų minėta funkcija sutrinka, o krūvis atitenka inkstams, o minėtieji sunkiai susidoroja su tokia užduotimi. Padėtis pablogėja dar labiau, kai vietinis vanduo būna persotintas druskų.
Ką daryti?
Gerkite parduotuvėse pirktą nemineralizuotą vandenį. Tačiau ir minėto vandens nereikėtų gerti per daug, nes papildomai apkrausite inkstus.
Vietovėse, kuriose yra labai drėgna, nereikia vartoti skysčių, kuriuose yra spirito. Jie skatina skysčių šalinimą ir sukelia stiprų troškulį
Sausasis baltas vynas, skiestas gėlu vandeniu – geriausias subtropiniam klimatui tinkantis gėrimas.
4 problema. Pavasarį Jūs nusprendėte nuvykti pailsėti į šiltuosius kraštus, o vietoj laukto poilsio susiduriate su įvairiomis negaliomis.
Kodėl tai nutinka? Nepaisant laiko juostų pokyčių organizmui tenka patirti aklimatizaciją. Sunkiausios būna pirmos 3 dienos. Skauda galvą, pasireiškia nuovargis, ištižimas, apatija. Dieną visada norisi miegoti, o naktimis pasireiškia nemiga. Taip pat gali dingti apetitas ir sutrikti žarnyno veikla.
Ką daryti?
Patartina iš anksto pasiruošti kelionei. Jūs turite sužinoti, kiek valandų reikia persukti laikrodį atvykus į kitą vietą. Kadangi mūsų organizmų ritmų pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo paros meto, Jums teks pamažu priartinti savo organizmą, t.y. miegą ir būdravimą prie būsimų sąlygų.
Pirmomis kelionės dienomis stenkitės įsiklausyti savo biologinio laikrodžio. Kai vietinis laikas lenkia mūsiškį, gimtąjį, būtų gerai, jeigu Jūs vėliau gultumėtės miegoti, o ryte ilgiau miegotumėt. Jeigu laikas atsilieka – atvirkščiai.
Jeigu Jūsų laukia kelionė Vakarų kryptimi, pamažu, kelias dienas iki kelionės stenkitės eiti miegoti anksčiau. Jeigu ruošiatės keliauti Rytų link, reikėtų gultis miegoti vėliau nei įprasta. Be to, šalyse, kur saulė pateka anksčiau nei namie, minėtas pasiruošimas pravers ypatingai. Kelionės į Rytus išgyvenamos sunkiau.
Pirmomis dienomis (atvykus) reikėtų laikytis priimtinesnio, naminio mitybos režimo. Rinkitės tradicinius, įprastesnius Jums patiekalus.
Kintant gyvenamajai vietai net ganėtinai stiprų skrandį turintis žmogus gali susidurti su virškinimo problemomis. Tam tikri preparatai gali palengvinti žarnyno dalią. Netekus apetito, valgyti per prievartą vis dėlto neverta. Geriau vartoti lengvą maistą, pavyzdžiui daržovių salotas, vaisius arba pieno produktus.
